Žanras: Dokumentiniai
Kalba: Lietuvių
Išleidimo metai: 2006
Trukmė: 1h32min
Režisierius: Nadia Collot.
Aktoriai: Joe Eszterhas.

Padedant mūsų nemokamai konsultavimo sveikatos priežiūros klausimais platformai, esančiai adresu www.exsmokers.eu, irgi gali tapti nenugalimas.

PADĖSIME TAU TAPTI NENUGALIMAM

Visiškai atsisakyti įpročio rūkyti anaiptol nėra lengva. Todėl siūlome savo pagalbą. Sukūrėme nepaprastai veiksmingą skaitmeninę konsultavimo sveikatos priežiūros klausimais platformą pavadinimu „iCoach“. Ji visiškai nemokama, tad užsiregistruok dabar, net jei dar neketini liautis rūkyti. Ji padės tau atsisakyti rūkymo ateityje. Daugiau kaip 30 % pradėjusių programą rūkančiųjų liovėsi rūkyti.

Apsilankyk svetainėje www.exsmokers.eu ir taip pat tapk nenugalimas.

LANKSTINUKAS: ExRūkaliai.pdf

Markas Julijus Ciceronas pasakė: „Istorija – geriausia mokytoja“. Tad ko mus moko Lietuvos istorija? Kuomet Lietuvos karalius Mindaugas ir didieji Lietuvos kunigaikščiai Vytenis, Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas buvo blaivininkai, LDK stiprėjo ir augo. Kitos šalys lietuvą gerbė. Pradėjus girtuokliauti, valstybė ėmė silpti ir mažėti.

Mykolas Lietuvis 1550 m. lotynų kalba parašė traktatą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Jame įspėjo, kad jei nesiliaus girtuoklystės, valstybė žlugs. Deja, niekas jo nepaklausė ir LDK žlugo.

Neatsispyriau šiai madai ir aš ir nusprendžiau pažiūrėti kokie praėjusieji metai buvo tabako ir alkoholio kontrolės politikos prasme.

Labai svarbiu įvykiu galima pavadinti dviejų valstybės institucijų: Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos bei Narkotikų kontrolės departamento reorganizavimą. Tiksliau šį procesą reikėtų vadinti nepavykusiu bandymų sunaikinti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą jos funkcijas paskirstant kitoms institucijoms. Kad taip įvyktų daug pastangų padėjo Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija ir joje ypač aktyviai besireiškiantys Laisvosios rinkos instituto atstovai. Reikia pasidžiaugti, kad sutelktų visuomeninių organizacijų bei kai kurių politikų pastangų dėka pavyko to išvengti ir balandžio mėnesį veiklą pradėjęs jau naujas departamentas pradėjo dirbti išsaugojęs visas iki tol turėtas funkcijas. Galima pasidžiaugti, kad tarp pirmųjų departamento darbų buvo iniciatyvos pradėti formalų bendradarbiavimą su nevyriausybiniu sektoriumi, tai yra daryti tai, apie ką daugelis valstybinių institucijų kol kas tik svajoja arba tik kalba.

Manau niekas neprieštaraus, kad esminiu 2011 metų įvykiu ir akcentu buvo tikras karas dėl alkoholinių gėrimų reklamos. Šio klausimo svarstymas tapo išbandymu visiems: alkoholio pramonei, žiniasklaidai, Seimui, Vyriausybei, Prezidentei ir be abejonės nevyriausybinėms organizacijoms. Kad šitas karas prasidės buvo galima spėti jau tada, kai pačių alkoholio gamintojų siūlymu atsiradęs visiškas reklamos draudimas buvo priimtas praeitos kadencijos Seimo. Manau tada alkoholio gamintojai buvo visiškai ramūs, nes net neabejojo, kad atėjus laikui draudimą įtvirtinančią nuostatą pavyks be didesnių pastangų pašalinti iš įstatymo. Tačiau ne viskas vyko pagal numatytą scenarijų ir teko imtis Lietuvai dar nematytų priemonių.

Pirmieji išbandymo neišlaikė Seimo narių grupė, tarp kurių dideliai visų nuostabai nemažą dalį sudarė TS-LKD nariai, pateikę pataisas dėl draudimo atšaukimo. Vėliau du iš jų atsiėmė savo nuomonę ir prisipažino suklydę, tačiau procesas jau buvo įgavęs eigą. Seimas šio klausimo svarstymui visuomet rasdavo laiko užimtoje Seimo darbotvarkėje, jam visuomet buvo Skiriams išskirtinis dėmesys. Šį kartą buvo mobilizuotos partijų viršūnės, sutarta dėl paramos iš gamintojų ir žiniasklaidos rinkiminių kampanijų metu. Tai bloga žinia, nes tai reiškia, kad partijos tapo dar labiau priklausomos nuo verslo struktūrų. Tačiau gera žinia ta, kad žinome pačius piktybiškiausius Seimo narius, kuriems tinkamai atsidėkosim rinkimų metu. Seimo veiksmų jau nebebuvo galima vadinti politika, tai buvo itin nešvarus verslo grupių užsakymo vykdymas, užsimerkiant net į akivaizdžius Seimo statuto pažeidimus, kuomet akivaizdų interesų konfliktą turintys Seimo nariai nesusišalino nuo balsavimų. Ko verti vien bandymai daryti uždarus komitetų posėdžius tuo klausimu, atsisakymas įsileisti pasikalbėti į frakcijas ir kt. Seimas šiuo klausimu tikrąją to žodžio prasme tapo UAB, kuriame sprendimus priima akcininkai.

Gal kiek mažiau nustebino tai, kad išbandymo neišlaikė ir didžioji dalis komercinės žiniasklaidos, kuri už uždarų durų susitikusi su gamintojais nusprendė imtis ypatingos informacinės blokados ir vienpusės informacijos pateikimo strategijos. Iš tiesų tokios televizijose kaip TV3 ar LNK nebuvo nė vieno objektyvaus reportažo šia tema. Bet tai ir neturėtų stebinti nes TV3 ir be šito buvo pripažinta neetiška televizija, o LNK valdo „Stumbro“ savininkas MG Baltic. Gera naujiena yra ta, kad su nedidelėmis išimtimis bet išbandymą išlaikė nacionalinis transliuotojas LRT, nors jo tarybos pirmininkas nesugebėjo perlipti per save ir pažvelgti toliau žurnalistų profesijos finansinių interesų. Tačiau nacionalinis transliuotojas sudarė sąlygas išsakyti visas nuomones. Objektyviu ir nešališku išliko „Žinių radijas“, katalikiškoji žiniasklaida bernardinai.lt, tikiu.lt, kai kurie regioniniai internetiniai portalai ir kt. Tačiau vienas didžiausių naujienų portalų delfi.lt šiuo klausimu buvo ypatingai šališkas ir suinteresuotas. Ką gi, blogos naujienos yra taip pat naujienos ir dabar daugeliui bus lengviau pasirinkti, kurios žiniasklaidos verta klausytis, o kurios ne.

Tačiau ko gero didžiausiu siurprizu visuomenei tapo Prezidentės sprendimas pasirašyti įstatymo pataisas. Nepaisant jos ankstesnių pasisakymų apie tai, kad reikia atsispirti suinteresuotų verslo grupių spaudimui, ji buvo paskutinis barjeras, kuris šio spaudimo taip pat neatlaikė. Šį kartą visuomenės nuomonė nebuvo svarbi, buvo įsiklausyta tik į užsienio alkoholio gamybos bendrovių interesus. Įdomu, kad įstatymas buvo pasirašytas iš karto po Prezidentės užsienio vizito ir dabar jau būtų įdomu pasidomėti ar tada su ja neturėjo progos pasikalbėti J.M Barroso atvirai flirtuojantis ir demonstruojantis simpatijas Europos alaus gamybos magnatams. Prezidentė pademonstravo, kad Europos komisiją ir Europos parlamentą infiltravusi alkoholio pramonė gali daryti poveikį ir tiesiogiai ES valstybių vadovams. Tą suprasdama Prezidentės spaudos tarnyba šį kartą nepuolė girtis „geru“ Prezidentės darbu ir viskas buvo pateikta be įprastinio patoso ir pagyrų, stengiantis maksimaliai nutylėti įvykį.

Neabejotinai visa ši istorija tapo išbandymu nevyriausybinėms organizacijoms. Žinoma labai sunku būti objektyviam pačiam atstovaujant šį sektorių, bet manau, kad išbandymą nevyriausybinės organizacijos išlaikė su kaupu. Alkoholio gamintojams teko mobilizuoti ne tik vietos klapčiukus, atidirbančius už alkoholio gamintojų paramą: sporto įžymybes, renginių organizatorius, žiniasklaidą ir pan., bet ir tarptautines pajėgas. Ko vertas vien tik vieno didžiausių Europos alaus gamybos koncernų viceprezidento vizitas pas Lietuvos Premjerą. Sunku vertinti kiek pasiteisino viena ar kita nevyriausybininkų naudota taktika bendraujant su politikais, bet galima konstatuoti kad ji buvo kitokia nei įprasta. Informacinės blokados ir visiško ignoravimo Seime sąlygomis nebebuvo įmanoma ramiai pateikinėti mokslinių tyrimų įrodymų, faktų, statistikos duomenų, nes jie niekam nebuvo reikalingi. Nevyriausybinės organizacijos sugebėjo pasiekti, kad net ir informacinės blokados sąlygomis problema tapo žinoma visuomenei. Akivaizdžiausia to iliustracija yra tik per 2 dienas surinkti 256 nevyriausybinių organizacijų parašai, raginantys Prezidentę vetuoti įstatymą.

Nevyriausybinės organizacijos sukaupė neįkainojamos informacijos apie politikų elgesį: melą, šmeižtą, interesų konfliktus, įstatymų nepaisymą ir t.t. Ji bus ypač vertinga atėjus rinkimams. Nevyriausybinės organizacijos privertė alkoholio gamintojus ypatingai išlaidauti šiuo klausimu, o tai teikia vilties, kad anksčiau ar vėliau norėdami susigražinti politikams sukištus pinigus gamintojai turės branginti savo produkciją ir apie tai aludariai jau pradėjo kalbėti.

Metų pabaiga buvo turtinga ir kitais su alkoholio bei tabako kontrole susijusiais įvykiais. Pagaliau buvo svarstomas 2 metus stalčiuje pradulkėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų paketas. Dabar galima tik teoriškai samprotauti kiek šansų turėjo visas paketas būti priimtas Seime. Manau, kad šiame Seime – jokių. Taip ir įvyko. Dauguma svarbių priemonių: specializuotos alkoholio parduotuvės, amžiaus cenzo didinimas, paslėptos alkoholio reklamos draudimas buvo atmesti. Tiesa vis tik kai kurie pasiūlymai buvo išsaugoti. Išliko nuostatos pagaliau sutvarkyti naktinių psuedobarų veiklą, numatant reikalavimą, kad ten gėrimai būtų parduodami tik vartojimui vietoje. Išliko reikalavimai alkoholinių gėrimų tarai siekiant kad išnyktų didelių talpų alaus „bambaliai“. Įsigalios ir draudimas vartoti alkoholį patalpose, kur vyksta sporto varžybos. Žinoma šios priemonės skirtos tik suaugusiųjų ir daugiausiai probleminių vartotojų grupei, tačiau jos taip pat svarbios ir reikalingos. Todėl tai yra neabejotinas žingsnis į priekį.

2012 m. sausio 1 dieną įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, vadinasi probleminių vartotojų pamėgtos ir didelę grėsmę viešam saugumui kėlusios abejotinos prekybos vietos išnyks, arba sumažės jų skaičius. O tai taip pat pasiekimas.

Kalbant apie tabako kontrolę, esminių įvykių Lietuvoje 2011 metais neįvyko. Tiesa paskutinėmis metų dienomis konservatoriaus V.Matuzo iniciatyva buvo priimtos tabako pramonės parengtos pataisos dėl cigarečių kainų spausdinimo ant tabako pakuotės, siekiant palengvinti naštą tabako pramonei. Gaila, kad įvėlus šį klausimą tarp kitų jis liko beveik nepastebėtas tabako kontrolės specialistų, nes naštos palengvinimas tabako pramonei yra naštos valstybei pasunkinimas. Bet to pataisų teikėjas pamiršo, kad Lietuva yra ratifikavusi Tabako kontrolės pataisų konvenciją, kurioje valstybė įpareigojama vengti tabako pramonės įtakos, o ne kurti jai palankesnes sąlygas. Bet matyt linksmai pradėjęs su aludariais. V.Matuzas nusprendė savo „gerus darbus“ pratęsti ir su tabako pramone. Matyt „kartą paragavęs tikrai negali sustoti“.

Kitu svarbiu žingsniu, kurį dar anksti vadinti sėkmingu, reikėtų vadinti po pateikimo Seime pritarimą gavusiai idėjai steigti Tabako ir alkoholio prevencijos fondą, kuris būtų sudaromas iš tabako ir alkoholio akcizų surenkamos dalies. Tai leistų bent iš dalies atsverti alkoholio pramonės siautėjimą skiriant stabilias lėšas visuomenės informavimui, socialinės reklamos kūrimui, nevyriausybinių organizacijų finansavimui ir kt.

Praėjusieji metai buvo gausūs renginiais. Lietuvoje jau antrą kartą vyko šiaurės šalių narkotikų ir alkoholio politikos tinklo (NORDAN) metinė konferencija ir generalinė asamblėja. Joje apsilankę žymiausi pasaulio mokslininkai, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų vadovai iš daugiau kaip 10 šalių ragino Lietuvos Parlamentą neatšaukti alkoholio reklamos draudimo, tačiau kaip ir Lietuvos mokslininkai ir nevyriausybininkai liko neišgirsti. Tačiau tai buvo puiki proga šiaurės ir kitų Europos šalių atstovams susipažinti su įvykiais vykstančiais Lietuvoje ir savo akimis pamatyti kokiomis jėgomis ir kai brutaliai Lietuvoje siautėja alkoholio pramonė.

Lietuvoje įvyko ir viena iš tarptautinių mokymų apie tabako mokesčius (TOBTAXY) dalių, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Suomijos atstovai, o pačius mokymus vedė žymiausi šios srities ekspertai.

Įvyko ir daugiau tiek nacionalinių, tiek tarptautinių konferencijų, kuriose daugiau ar mažiau buvo paliesti tabako, alkoholio ar narkotikų kontrolės klausimai.

Pabaigai norėtųsi pasidžiaugti, kad nepaisant visų nesėkmių ar sunkumų, tabako ir alkoholio kontrolė klausimai išlieka tarp tų, dėl kurių kyla vienos aršiausių diskusijų, o tai reiškia, kad pramonė jau nebėra vienintelė jėga, diktuojanti sąlygas šiame procese.

–
Aurelijus Veryga, MD, PhD, Assoc. prof.
President Lithuanian National Tobacco and Alcohol Control Coalition
Baltic Tobacco and Alcohol Control Coalition
Mob. +370 614 05 997, Fax. +370 37 327 349
www.koalicija.org, http://blaivus.blogspot.com

Sausio pirmąją dieną kviečiami visi Klaipėdos krašto gyventojai ir svečiai uždegti simbolinį fakelą savo širdyse, savo šeimose, bendruomenėse.

Ekstravagantišku grūdinimosi aktu Baltijos jūroje bus sukelta pasaulyje analogų lyg šiol neturėjusi Olimpinės Sveikatos Banga.

2012 m. sausio 1 d. 15.00 val. I-os Melnragės paplūdimyje, Klaipėdoje susirinkę sveikuoliai bei smalsuoliai nugalėję baimę, savo asmeniniu grūdinimosi pavyzdžiu atidarys XXX Olimpiadą, kuri tęsis beveik keturis metus ir baigsis Olimpinėmis Žaidynėmis Rio de Žaneire 2016 –ųjų vasarą.

Per ateinančius keturis metus LTOK, Sveikatos Rūmai, kurių narė yra Lietuvos Sveikuolių Sąjunga, įvairūs sveikuolių klubai ir judėjimai, natūralios medicinos judėjimo atstovai bei visi kiti sveiko gyvenimo būdo propaguotojai ir visuomeniniai aktyvistai surengs virš 60 renginių (kiekvienoje savivaldybėje), sveikatos mokyklų, seminarų, kursų sveikatos specialistams bei sveikai norintiems gyventi žmonėms, mokys Lietuvos sportininkus  sveiko sporto bei subalansuoto gyvenimo.

„Ant šios bangos“ kviečiami visų formalių ir neformalių jaunimo ir brandžių organizacijų lyderiai, valdžios institucijų vadovai bei bendruomenių ir savivaldybių aktyvistai, kurios ašis – sveikas ir darniai šeimoje ir bendruomenėje gyvenantis žmogus.

Drąsa ir sveikata šiandiena ypač reikalinga mūsų šalies jaunajai kartai, kuriai ant pečių gula itin svarbūs iššūkiai: sveikatos, energetikos, švietimo, išteklių, socialinės ir aplinkos apsaugos problemos. Visuomenės sveikata prasideda ir baigiasi asmenine sveikata, kuri susideda iš subalansuotos mitybos, veiksmingo judėjimo, grūdinimosi (ne būtinai jūroje ir ne vien kūno), dvasinio ir fizinio apsivalymo, teigiamo ir blaivaus mąstymo, įtampų atsikratymo, vidinės laisvės, tikrų žinių apie žmogų ir socialinę (neprievartinę) tvarką įsisavinimą, sąmoningą savo gyvenimo projektavimą ir prasmingai panaudotą laiką Žemėje.

Ypač kviečiami jauni žmonės, kurie baigė mokymo įstaigas ir neranda savirealizacijos šiandieninėje ekonominės krizės paveiktoje rinkoje – ši Olimpiada būtent tai, ko jiems reikia tam, kad suprastų savo tikrąjį potencialą ir panaudotų savo energiją prasmingai ir naudingai sau, savo šeimai ir užsigarantuotų savo ateitį čia – Lietuvoje.

Lietuvos Sveikatos Olimpiada prasideda. Kviečiame visus aktyviai įsitraukti tiek organizuojant renginius, tiek remiant judėjimą morališkai, tik finansiškai.

Šio projekto sumanytojas – Dainius Kepenis, Lietuvos Sveikuolių Sąjungos Prezidentas

Projektą koordinuoja – Lietuvos Sveikuolių Sąjunga

Žmogus bendravimui – Viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, tel. nr. 865631211

Apie Lietuvos Sveikuolių Sąjungą

Lietuvos sveikuolių sąjunga – tautos išminčių suformuluotą holistinės sveikatos sampratą puoselėjanti organizacija, jungianti žmones, besirūpinančius savo sveikata ir skleidžiančius sveikos gyvensenos žinias.

Sveikuolis –  tas, kuris giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe kiekvieną dieną savo kūną, sielą ir dvasią grūdina, sotina ir apvalo vardan darnos savyje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, visatoje vardan meilės, tiesos ir gėrio.

Ar 250 visuomeninių organizacijų finansuojamos kontrabandininkų?

Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys iš Seimo tribūnos pareiškė, kad tie, kurie pasisako už griežtesnę alkoholio kontrolę tikriausiai yra finansuojami kontrabandininkų. Audito komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė jam savotiškai antrino. Seimo pirmininkė Irena Degutienė po galutinio balsavimo dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo pareiškė, kad jautė iš abiejų pusių lobistų spaudimą. Po plenarinio posėdžio jos paklausiau: „Jūs manote, kad visuomeninės organizacijos, kurios atstovauja viešąjį interesą, yra tame pačiame lygmenyje lobistai, kaip ir alkoholio pramonę atstovaujančios ir jos finansuojamos organizacijos?“ Viena iš aukščiausių šalies asmenų atsakė: „Aš taip manau.“ Išreiškė požiūrį į visuomenines, pilietines organizacijas.

Jei nevyriausybinės organizacijos – per 250 (tiek kreipėsi į Prezidentę, kad būtų vetuotas alkoholio reklamos draudimo atšaukimas) yra finansuojamos kontrabandininkų – nusikaltimas nesikreipti į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad šį klausimą išsiaiškintų ir neleistiną finansavimą nutrauktų, o kaltus pasodintų į kalėjimą.

Visuomenininkai, suprantama, už tai, kad būtų ištirta ir nustatyta, koks yra tas kontrabandininkų finansavimo mechanizmas. Bet visuomenė  taip pat prašo ir reikalauja, kad būtų nešališkai ištirtas alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcinės aplinkybės ir procesas, Seimo statuto pažeidimai. Visuomenininkai bent pagrindinius siūlus yra pateikę už kurių atitinkamos institucijos gali „kabintis“, jau gali imtis darbo. Tikriausiai savaime suprantama, kad ir tie, kurie teigia, kad tie nevyriausybininkai tikriausiai yra finansuojami kontrabandininkų – taip pat turi kažkokius pirminius duomenis tyrimo procesui pradėti?

D. Grybauskaitės žinia alkoholio junginiams: klastokit sociologines apklausas, elkitės nedemokratiškai

Pasirašydama alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą šalies prezidentė D. Grybauskaitė   pasiuntė nusikalstamam pasauliui, verslui, politikams žinią: taip ir elkitės, aš tokiems procesams pritariu. Manęs netenkina korupcija vokeliuose, bet aš laiminu sudėtingesnes korupcinių susitarimų schemas, nesilaikymą Seimo statuto ir kitas neskaidrias bei nusikalstamas veikas.

Beje, D. Grybauskaitė pasielgė gana klastingai. Jau pasirašiusi alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, susikvietė Lietuvos vyskupus ir į Vyskupų konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus lūpas savotiškai įspraudė savo slepiamo sprendimo „pranešimą spaudai“:  „Ir prezidentė, ir vyskupai yra tos pačios nuomonės, kad šiandien alkoholizmas Lietuvoje yra didelė bėda, bet tą didelę bėdą negalima išspręsti vien tik draudimais. Reikia kai kur draudimų, kai kur reikia ieškoti kitų formų, kad jis būtų ne taip lengvai prieinamas.“ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-12-prezidente-isreiske-parama-tikinciuju-bendruomeniu-vykdomai-socialinei-veiklai/73575 Savaime suprantama, kad ne tik draudimais reikia spręsti šią problemą.  O kur girdėtos panašios frazės, kad nereikia draudimų, jie neveiks? Ar tai ne alkoholio junginių skrajutė – klišė, kad tik jokiu būdu nedrauskite mums krautis žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita milijonų? Dar kelis dešimtmečius ieškokime „kitų formų“ nors ekspertai pačias efektyviausias jau seniai yra pateikę.

Po susitikimo su vyskupais prezidentūros spaudos centras paskelbė: „Bendruomeniškumo ir savanorystės skatinimas yra vienas iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos prioritetų. Šalies vadovės teigimu, stiprinant bendruomenes ir skatinant padėti vieni kitiems, labai svarbus ir katalikų bažnyčios vaidmuo bei indėlis. Prezidentė paragino dvasininkus ir toliau aktyviai veikti sveikatinimo bei socialinių paslaugų srityse, kad pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai – vieniši seneliai, našlaičiai, neįgalieji, iš įkalinimo įstaigų grįžtantys ir sunkumus išgyvenantys žmonės – sulauktų pagalbos ir mažėtų jų socialinė atskirtis.“ http://www.president.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/tikinciuju_bendruomenes_padeda_mazinti_socialine_atskirti.html Girdint tokią išdėstytą poziciją ir parašą po girtuoklystę skatinančiu įstatymu galima perfrazuoti prezidentės poziciją: „Jūs, „kvaileliai“ savanoriai, visuomenininkai dirbkite už ačiū (o kartais ir be „ačiū“, kontrabandininkų finansuojamais lobistais įvardijami) likviduokite mūsų, politikų, negebėjimą ir nenorą užkirsti blogybėm kelią jo ištakose, spręsti problemas iš esmės. Blogio šaknų neraukime, apgenėkime tik piktžoles.“

Turima informacija sako, kad prezidentė nevetuodama įstatymą argumentavo tuo, kad, pavyzdžiui Norvegijoje, kur yra visiškai draudžiama alkoholio reklama, tai nedavė rezultatų (Suprantama, kas tokius melagingus duomenis pateikė, tačiau tuo keisčiau kaip ji jais patikėjo?). O ką rodo vien tai, kad Norvegijoje vienas iš mažiausių Europoje alkoholio suvartojimas – 6,1 litro etilo alkoholio tenkančio vienam žmogui per metus (kai tuo tarpu Lietuvoje dvigubai). Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo.

Skambios D. Grybauskaitės metinio pranešimo frazės, tėra tik tuščios kalbelės, kaip ir nemažos dalies kitų politikų. Kai reikia imtis konkrečių sprendimų ta apgaulinga mimika visai pasikeičia. O metinio pranešimo kalba buvo daug žadanti: „Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos.“

Viliamės, kad bent po pasirašymo Prezidentė kreipsis į STT ar ir kitas teisėsaugos institucijas, kad išsiaiškintų kaip alkoholio reklamos draudimo atšaukimas buvo užsakytas, kokia jo kilmės istorija, kokie padaryti akivaizdūs Seimo statuto pažeidimai.

Alkoholio prekybos apimtys apie 5 milijardai litų

Neveltui kai kurie Seimo nariai sako, kad Seimo vicepirmininku tapo pastovus alkoholio pramonės atstovas Erikas Tamašauskas, o Seimo pirmininku – alkoholio junginių koordinatorius Saulius Galadauskas. Jis ne tik sudarinėdavo darbotvarkę, kada įrašyti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo klausimą, bet ir nurodydavo „savo pavaldiniams“ kaip balsuoti. Ir alkoholio junginiai veikė išvien – tiek stipriųjų, tiek silpnųjų gėrimų gamintojai, Lietuvoje gaminantys ir importuotojai. Kartu bėgiodavo į Seimo kavinę pasitarimams.

Alkoholio propagandistai trimitavo, kad reklama neveikia, Vyriausybė savo išvadoje dėl svarstomo įstatymo pareiškė, kad vienoks ar kitoks sprendimas neturės poveikio šalies raidai, o alkoholio junginiai ėjo iš proto, kad būtų atšauktas reklamos draudimas. D. Grybauskaitė pasisakė už naujas priemones, formas mažinant alkoholio suvartojimą. Viena iš priemonių – numatomas kurti Narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos fondas, kurio įplaukos būtų ir keli procentai nuo tabako ir alkoholio akcizų. Kad šis sumanymas taps realybe tikimybė yra itin minimali. Alkoholio junginiai įtakos valdžios institucijas, kad toks fondas neatsirastų. Alkoholio pramonei netinkamos yra visos priemonės, kurios yra bent kiek  efektyvios. Juk tokia yra legalaus narkotiko „verslo“ paskirtis: didinti apyvartą, suvartojimą ir pajamas. O visos valdžios institucijos pagal šių junginių nurodymus šokinėja. „Euromonitor“ analitikai vertina, kad alkoholio prekybos apimtys Lietuvoje siekia 4,8 mlrd. litų. Tai kaip atskira valstybė (mafijinė) valstybėje su įstatymų leidyba ir finansų ministerija.

Žurnalistai, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių supranta, kad alkoholio reklama daro didžiulę įtaką ypač jaunajai kartai. Šioje istorijoje stebėjome ne vieną atvejį, kaip redaktoriai patalpindavo kitokią nuomonę nei alkoholio junginiai pageidaudavo, po kurio laiko medžiaga dingdavo, tikriausiai akcininkams davus įsakymą išimti. Žinios vis vien skverbėsi socialinių tinklų pagalba, per kai kurias neparsidavusias žiniasklaidos priemones. Šios priemonė  bus naudojamos artinantis rinkimams, kad informavus visuomenę, ką pažadukai krūtinmušiai, saldžialiežuviai kalbą ir ką daro.

O alkoholio lobistų siautėjimas akivaizdus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl alkoholio žymėjimo yra baisus paradoksas: alkoholio gamintojai visomis išgalėmis stengiasi, kad alkoholis būtų priskirtas maisto produktų grupei, bet kai kalbama apie jo ženklinimą padaroma viskas, kad jam negaliotų maisto produktų reikalavimai. Kaip skamba tokia žinia iš  Europos Parlamento, kad maisto produktų pakuotėse nuo šiol visoje ES bus privalu nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį, o taip pat  – „europarlamentarai pasiekė, kad šie reikalavimai būtų netaikomi alkoholiniams gėrimams“. http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/content/20110627FCS22686/10/html/Maisto-produktų-etiketės-bus-išsamesnės-ir-aiškesnės   Tokiu „pasiekimu“ buvo stengiamasi dėl visuomenės intereso? Ne, tai taip pat alkoholio junginių darbas.

Šia alkoholio junginių propagandos istorija padidino ir taip jau įsisenėjusį reiškinį mūsų visuomenėje – valdžios ir visuomenės takoskyrą. Valdžia eina siauro verslo nurodomu keliu , visuomenė – savo beviltiškumo keliu. Tačiau tikrai reikia padėkoti tiems Seimo nariams ir politikams, kurie neveidmainiškai tarnauja viešajam interesui.

Pažvelkime, kas šiuo metu darosi Lietuvoje stengiantis nepriimti alkoholio vartojimą mažinančių įstatymų.

2008 metais Seimas priėmė alkoholio reklamos draudimo įstatymą, pagal kurį nuo 2012 metų sausio 1 dienos turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas. Pasaulio ir Europos sveikatos ekspertai visišką alkoholio reklamos draudimą įvardija, kaip vieną iš efektyviausių ir pigiausių priemonių, siekiant mažinti alkoholio vartojimo mastus. Tokios rekomendacijos tikrai yra logiškos, nes reklamos viena iš pagrindinių paskirčių yra skatinti vartojimą. Tačiau, artėjant 2012 metams, 2011 metų gegužės 10 dieną, dalis Seimo narių (E. Tamašauskas, J. Razma, V. Matuzas, K. Kuzminskas, A. Bilotaitė, S. Stoma, V. Mazuronis, P. Luomanas, K. Masiulis, S. Pečeliūnas, A. Butkevičius, A. Melianas, K. Daukšys, V. Bacevičius) įregistravo alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą. Vėliau P. Luomanas ir K. Kuzminskas savo iniciatyvos atsisakė. 2011 metų gegužės 20 dieną dar gausesnis būrys Seimo narių inicijavo skubų reklamos draudimo atšaukimo įstatymo svarstymą. Šio būrio priešakyje jau buvo ne tik E. Tamašauskas, V. Matuzas, J. Razma, bet labai aktyviai ragino paskubėti ir K. Daukšys. Kokie tokio didelio noro greitai atšaukti alkoholio reklamos draudimą motyvai? Alkoholio pramonės atstovas, aludarių gildijos prezidentas, S. Galadauskas tuos motyvus Seimo nariams buvo paaiškinęs. Oficialiai buvo kalbama viena, bet pagrindinis S. Galadausko siūlomas motyvas (viešai neišsakomas, tačiau matomas plika akimi), tai pasiūlymas Seimo nariams, prieš artėjančius rinkimus žiniasklaidoje turėti daug eterio, skelbti palankią, Seimo narius giriančią informaciją. Visi suprantame, kad tai labai svarbu kiekvienam politikui. Visi suprantame, kad reklama skatina vartojimą ir tai labai svarbu alkoholio pramonei. Čia ir atsiranda bendras vardiklis – žiniasklaida, abiem pusėms labai svarbi. Bet iš to išplaukia labai iškreiptas žiniasklaidos panaudojimo būdas – alkoholio pramonė skiria milijonus alkoholio reklamai (oficialiai yra minimi įvairūs skaičiai: nuo 17 mln.litų iki 50 mln. litų, neoficialiai minima net iki 170 mln. litų), politikai naudojasi turėdami parodyti save. Ir tuomet žiniasklaidoje nebėra vietos tiems, kurie kalba apie alkoholio žalą, apie alkoholio vartojimo prevencijos priemonių griežtinimą, bet atsiranda ir bus daug vietos ir dėmesio tiems, kurie bus palankūs alkoholio pramonei.

Šitais, Seimo veiksmais pasipiktinusi visuomenė ir visuomenininkai pradėjo piktintis ir neleisti slapta, niekam nepastebėjus priimti Lietuvai žalingo įstatymo, pradėjo viešinti Seimo narių ketinimus. 2011 metų birželio 7 dieną LR prezidentė skaitė metinį pranešimą. Jame ji pareiškė “Nes privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė.” Matomai prezidentė turėjo omenyje jos vetuotas alkoholio akcizų mažinimo ir alkoholio prekybos laiko prailginimo iniciatyvas. Visuomenininkai ir Seimo nariai, nepritariantys alkoholio liberalizavimui, naiviai tikėjosi, kad po šiais Prezidentės žodžiais yra nepritarimas ir alkoholio reklamos draudimo atšaukimui. Tuo tarpu alkoholio pramonės atstovas, neregistruotas lobistas S. Galadauskas ir palankūs alkoholio pramonei Seimo nariai labai sunerimo, dėl tokio Prezidentės pareiškimo. Beje, S. Galadauskas Seime būna kasdien – kalbasi su Seimo nariais, diskutuoja, įkalbinėja, vilioja Seimo narius, kad šie būtų sąmoningi ir nekenktų alkoholio pramonei.

Alkoholio reklamos draudimo reikalas persikėlė į rudeninę Seimo sesiją. Tačiau, kad nepatirtų galimos nesėkmės S. Galadauskas ruošėsi rimtai ir sutarė su Socialdemokratų, Liberalų, Tvarkos ir teisingumo partijomis, kad šie balsuos vieningai už alkoholio reklamos draudimo panaikinimą. Taip ir buvo – drausmingumas buvo išlaikytas kaip niekad drausmingai – šių partijų atstovai drausmingai balsavo už draudimo atšaukimą. Nepasikeitė taktika neprileisti visuomenės prie alkoholio reklamos klausimo. Nors Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija nekartą prašėsi ateiti TS-LKD frakcijos posėdžius, tačiau šios frakcijos seniūnas J. Razma to neleido daryti. Taip pat J. Razma alkoholio reklamos svarstymo klausimą stengėsi įtraukti į darbotvarkę iš vakaro, kad kuo mažiau žmonių galėtų dalyvauti Seime priimant draudimo atšaukimą ir kt. Prieš du metus sveikatos ir teisės ekspertai (G. Belian, R. Žekas, G. Ivoškas, E. Jankauskas ir A. Veryga) parengė alkoholio vartojimo mažinimo priemonių paketą. Paketas pasiekė Seimą ir … nusėdo į Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo stalčių. Stalčiuje paketas dulkėjo du metus, kurį staiga, nežinia dėl kokių priežasčių, A Matulas ištraukė į dienos šviesą. Kodėl taip atsitiko, kad du metus šis paketas nesusilaukė jokio dėmesio, o buvo pateiktas būtent alkoholio reklamos draudimo atšaukimo batalijų metu. A. Matulas sako, kad jam pradėjo grasinti ir jis buvo priverstas pateikti alternatyvą. Šis paketas Seime buvo pradėtas vadinti A. Matulo paketu. Visi Seime manė, kad Prezidentė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą vetuos. Todėl Seime buvo priešpastatyta arba paketas arba draudimas – taip į kampą TS-LKD frakciją spyrė liberalai. Tuo netruko pasinaudoti ir S. Galadauskas. Jis galėjo numanyti, kad Prezidentė turės taip pat rinktis tarp alkoholio reklamos draudimo ir pakete numatytų priemonių. Jis buvo teisus.

Tuo tarpu Seime toliau nuo visuomenės buvo slepiama informacija apie svarstymus dėl alkoholio pramonei nenaudingų įstatymų svarstymais. A. Matulas pradėjo atvirai šokti pagal S. Galadausko dūdelę – paskelbė, kad 2011 metų lapkričio 23 dieną bus uždaras Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomas minėtas paketas priemonių. Prieš pat posėdį, pasitaisė ir paskelbė neuždarą. Tokiu būdu nevyriausybinių organizacijų atstovai neturėjo galimybės dalyvauti tame posėdyje, kurio rezultatas – gerokai aptirpęs paketas.

2011 metų gruodžio 7 dieną paskelbiama, kad balsavimas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo priėmimo vyks 2011-12-08 d. 16 val. Socialiniame tinkle Facebook greitai pasklido ši žinia. Žmonės pradėjo organizuotis dalyvauti Seime svarstymo metu, kiti ruošėsi stebėti internetu. Alkoholio pramonės šalininkai Seime tai sužinojo ir, nenorėdami, visuomenės spaudimo, 2011-12-08 d. ryte pakeitė darbotvarkę ir nutarė svarstyti atšaukimą ne 16 bet 11 val. Rezultatas – alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymas buvo priimtas. Daugelis nusivylė. Tuomet visų akys nukrypo į Prezidentę – žinodami, kad Prezidentė nėra palanki alkoholio pramonei ir gali vetuoti priimtą įstatymą. 2011 gruodžio 10 dieną, viešėdama Druskininkuose Prezidentė, paklausta ar vetuos priimtą įstatymą, pareiškė “Taigi pirmiausia norėčiau matyti galutinį variantą ir tada priimsiu sprendimą. Bet, kaip minėjau, išstudijavusi ne tik pasiūlymą, taip pat ir tarptautinę, europinę patirtį, kur matysiu, kad instrumentai suteikia arba pasiekia geriausią rezultatą, matomai, tuo pagrindu ir darysiu sprendimą”. Visuomenininkai buvo ramūs – Prezidentė išstudijuos europinę patirtį, kuri byloja,kad alkoholio reklamos draudimas ženkliai mažina alkoholio suvartojimą. Norvegijoje yra visiškai uždrausta alkoholio reklama ir ji suvartoja mažiausiai alkoholio visoje Europoje – 6,1 litro etilo alkoholio. Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, po alkoholio reklamos liberalizavimo alkoholio suvartojimas išaugo drastiškai: Estijoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 16 litrų 2005 metais, Latvijoje 9 litrų 2000 metais iki 11 litrų 2006 metais, Lietuvoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 13 litrų 2005 metais. Tokia europinė patirtis niekam nedavė jokio pagrindo tikėtis, kad prezidentė nevetuos akivaizdžiai žalingo Lietuvai įstatymo.

Deja, bet viskas vyko taip, kaip norėjo S. Galadauskas. 2011 metų gruodžio 13 dieną buvo numatytas aukščiau minėto alternatyvaus “A. Matulo paketo” svarstymas. Tą pačią dieną visi sužinojo, kad Prezidentė jau pasirašė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą. Prezidentė pasirašė įstatymą, bet kaip ir Seime buvo stengtasi padaryti viską kuo slapčiau, taip ir ji apie pasirašymą niekam nepranešė. Arba ji naiviai tikėjosi, kad A. Matulo projektas Seime bus priimtas ir tai atsvers alkoholio reklamos uždraudimą arba… Bet kokiu atveju buvo apsisprendusi pasirašyti. Na, o Seime 2011 gruodžio 13 dieną viskas vyko taip, kaip Seimo nariams buvo nurodęs S. Galadauskas. Kodėl rašau “nurodęs”? Todėl, kad S. Galadauskas išsiuntė visiems Seimo nariams, kaip reikia balsuoti dėl “A. Matulo paketo” priemonių, t.y. už ką galima balsuoti ir ką reikia atmesti. Seime buvo viskas atmesta, ką S. Galadauskas buvo nurodęs atmesti ir neatmesta tai, ką jis buvo nurodęs palikti.

Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad dabar alkoholio pramonė turi ir turės galimybes žiniasklaidoje valdyti informaciją apie politikus. Todėl, kad alkoholio pramonė neleido žiniasklaidoje diskutuoti apie alkoholio žalą, tuo labiau apie jo reklamos poveikį – per visą pusmetį į didžiąją žiniasklaidą neprasiskverbė nuomonės ir žinios apie alkoholio reklamos poveikį iš sveikatos ekspertų ir visuomenės.

Tai labai liūdina. Bet dar labiau liūdna dėl to, kad būtent Prezidentė pastūmėjo Lietuvos politikos sistemą į alkoholio pramonės rankas, būtent ji neatmetė akivaizdžiai ydingo įstatymo. Ji tai padarė po to, kai pati pateikė Seimui įstatymo pataisas draudžiančias finansuoti politines partijas. Nesvarstau ar tas įstatymas geras ar blogas. Galbūt geras, galbūt ne. Tačiau, pradėjus veikti šiam įstatymui ir leidžiant alkoholio pramonei reklamuotis žiniasklaidoje, Prezidentė alkoholio pramonės įtaką politikams padidino kelis kart.

Kodėl ji taip pasielgė, tikriausiai niekada nesužinosim, tuo labiau, kad alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo pasirašymą ji laikė paslaptyje iki pat 2011 gruodžio 13 dienos, nors pasirašė beveik iš kart po jo priėmimo Seime. Galima įtarti, kad ji taip pasielgė įtakojama S. Galadausko – ji pasakė, kad Norvegijoje alkoholio reklama yra draudžiama ir, kad Norvegijoje tai problemos neišsprendė – alkoholizmas ten taip pat yra didelis. S. Galadauskas visą laiką platino melagingą informaciją, galėjo pateikti ir Prezidentei. Seimo narius S. Galadauskas įtakojo tiesiogiai. Lieka klausimas ar S. Galadauskas tiesiogiai įtakojo Prezidentę ar tai padarė per patarėjus? Vienaip ar kitaip Lietuva nuo šiol bus dar stipresniuose alkoholio pramonės gniaužtuose.

Straipsnio autorius: Daiva Stankevičiūtė

Dėkoju Dievui, kad labai netikėtomis aplinkybėmis susipažinau su moterimi, kuri turėjo drąsos atskleisti savo duobėto gyvenimo istoriją. Jos dėka gavau brangią pamoką – tarytum kitaip ėmiau žvelgti į žmones, kurių veiksmai priešingi mano įsitikinimams, ar net nesuvokiami. Tarytum savo sąmonėje palipėjau laipteliu aukščiau, o gal kaip tik žemiau? Juk savavališkai buvau užėmusi teisiančiojo poziciją, klijavau tokiems žmonėms etiketes, smerkdavau, lyg būčiau už juos geresnė. Stebėdavausi, kaip jie gali atsisakyti savo vaikų, nesigilindama į priežastis, nesuprasdama, kad jie taip pat tik aukos, o mums nepriimtini jų pasirinkimai – tik pasekmė, t.y. ledkalnio viršūnė, kyšanti iš kasdieninės mūsų visuomenės rutinos “vandenyno”, kurio didžioji dalis rūpestingai slepiasi ir tik nedaugelis rįžtasi praskleisti tamsius vandenis, susidurti akis į akį su šiurpia realybę ir vietoje kaltinimų Visatos kūrėjui ar valstybės valdymo sistemai, užduoti klausimą sau – “Ar aš ką nors padariau, kad to nevyktų?…”

*****

O istorija prasidėjo atrodytų labai gražiai. Maža našlaitė buvo paimta iš vaikų namų globon į šeimą. Pradžioje viskas klostėsi gerai. Kol šeimoje ji buvo vienintelė iš vaikų – dėmesio mergaitei nestigo. Po kurio laiko globėjams vienas po kito gimė savi vaikai ir paskirstyti dėmesį visiems po lygiai nebuvo lengva, taigi augančiai mergaitei, paimtai iš vaikų namų jo atitekdavo vis mažiau ir mažiau. Kartais globėjai net nepasidomėdavo su kuo vos mokyklą pradėjusi lankyti mergaitė leidžia laiką ir kodėl ji pasikeitė, tapo liūdna. Net ir tuomet, kai pradinėse klasėse besimokanti mergaitė po truputį ėmė užsiminti, kad vienas iš giminaičių su ja elgiasi ne taip, kaip pridera elgtis suaugusiam vyrui su vaiku, niekas tuo nenorėjo tikėti ir pasirinko verčiau negirdėti skundų, nei imtis atsakomybės spręsti problemą. Niekas nesikeitė ir išnaudojimas tęsėsi ilgus metus. Galiu nujausti, kad sunkiausia vaikui buvo gyventi be vilties, kad tai kada nors baigsis, be galimybės šia sunkia gėdos našta pasidalinti su kažkuo, kas suprastų ir padėtų rasti išeitį…

Vos perkopusi paauglystės slenkstį mergaitė neiškart suvokė, kad ji jau laukiasi, bet ir tuomet globėjai buvo “kurti” problemai, kaltino tik mergaitę. Vietoje supratimo ir pagalbos, kurios taip reikėjo sugniuždytam jaunam žmogui, ji sulaukė tik reikalavimų imtis priemonių, kad kūdikis neišvystų dienos šviesos. Visgi dėl tuo metu jai sunkiai suvokiamų prežasčių mergaitė nesirįžo tokiam žingsniui, todėl buvo priversta palikti globėjų namus ir išeiti į niekur…Tai vyko daugiau nei prieš penkioliką metų nedideliame miestelyje, vienišai paauglei surasti pagalbos ir pastogę sau ir kūdikiui buvo beveik neįmanoma. Taigi vos gimęs mažylis buvo paliktas kūdikių namuose, o jauna mergina turėjo rasti jėgų nors kažkiek pakilti ir eiti, tiksliau šliaužti per gyvenimą, nes negijančios žaizdos neleido jaustis pilnaverte, o žmogiškos paramos ir supratimo nebuvimas gniuždė už vis labiausia.

Apleista, išniekinta, niekam nereikalinga mergaitė savo kūdikiui padovanojo tai, kas atrodytų buvo virš jos galimybių ribų, pareikalavo begalinio rįžto ir drąsos. Ji suteikė jam teisę į gyvenimą ir viltį gyventi taip, kaip negyveno ji…

“Su Dievo pagalba aš jau atleidau savo skriaudėjams, tik paprasčiausia apmaudu, kad iš saugios aplinkos buvo paimtas mažas vaikas, išnaudotas ir pamestas, kaip niekam nereikalingas …” – prieš mums išsiskiriant pasakė mano naujoji pažįstama.

Išsiskirdama vietoje moters, karčios gyvenimiškos patrties paženklintu veidu, tarytum mačiau mažą mergaitę iki skausmo tyromis akimis, besikreipiančią pagalbos į aplink buvusius žmones. Sunku suprasti, kodėl tuo metu jos taip ir nesulaukė.

*****

Važiuodama namo ilgai negalėjau atsipeikėti nuo netikėto susidūrimo su realybe, nuo neatsakytų klausimų lavinos. Norėjosi tik beviltiškai šaukti suvokiant, kad tokia istorija – viena iš daugelio.

Nerasdama atsakymų ir paaiškinimų ieškojau kaltų, “rezgiau” savo prote priežasties-pasekmės grandinę, tokiu būdu bandydama rasti sielos nusiraminimą ir pasiteisinimą. Nes aš esu tik svetimas žmogus, matantis ledkalnio viršūnę, teisėja – smerkianti ir teisinanti, filantropė - numetanti monetą elgetai, sulaikydama kvapą, kad neužuosčiau skurdo, aukojanti pinigus beglobiams vaikams SMS žinute, atiduodanti nenaudojamus daiktus labdarai. Taigi galiu brūkštelti pliusiuką savo gerų darbų sąraše.

Ir visgi įkyrios mintys manęs nepalieka – gal prašančios akys ir ištiesta ranka tik blausus atspindys sužalotos, vienišos sielos ir tos žvangančios kelios monetos visai ne tai, ko tai sielai iš tiesų reikia. Ypač palikto vaiko alkanai sielai, kuri taip ir nepasisotina patogesne gyvenimo aplinka, dovanojamais gražiais daiktais, linksmomis pramogomis. Nors dažnai mes – “gerieji” stengiamės juos įtikinti, kad viskas taip ir turi būti, kad daiktas – tai didžiausia vertybė. Tuomet jau galim brūkštelti pliusiuką savo gerų darbų sąraše….

Tačiau visai greitai tos pačios alkanos sielos kurs savo gyvenimo istorijas, taps mūsų ir mūsų vaikų kaimynais, bendradarbiais ar tiesiog praeiviais. Todėl kaktomuša iš naujo susidūrus su nepageidaujama realybe, vietoje kaltinimų Visatos kūrėjui ar valstybės valdymo sistemai, paklauskime savęs – “Ar aš ką nors padariau, kad to nevyktų?…”

Kaip galėjo atsitikti, kad vienas iš baisiausių narkotikų – sintetinis opioidas metadonas tapo vaistiniu preparatu nuo priklausomybės opioidams, prevencine priemone nuo ŽIV,  humaniška pagalba kenčiantiems ir net nusikalstamumo mažinimo priemone? Kodėl pavojingas chemikalas perkamas iš biudžeto lėšų po keliolika tonų kasmet ir per priklausomybės ligų centrus dalinamas narkomanams? Kaip metadonas, už kurio platinimą sodinama į kalėjimą ilgiems metams, gautas legaliai tampa absoliučiu gėriu?

Atsakymas paprastesnis, nei galvojate. Metadonas visų pirma yra prekė ir ginklas, o patyrusio specialisto rankose, pasitelkiant senai išbandytas psichologines technikas, gali tapti ne tik nepamainomu vaistu, bet ir maisto papildu ar net socialinių problemų sprendimo priemone. Pasaulis jau seniai įžengė į amžių, kuriame galingiausias ginklas yra psichologinis, tai – propaganda. Jis priverčia žmones galvoti taip, kaip reikia, žavėtis beverčiais dalykais, rinkti reikalingus žmones, pirkti nereikalingus daiktus. Jis išveda žmones į gatves arba prikausto prie televizijos ekranų, pasmerkia geradarius ir karūnuoja menkystas.

Poveikis – per jausmus ir instinktus 

Žmogaus elgesį lengviausia paveikti per instinktus ir jausmus. Pirmiausia atkreipti dėmesį, nustebinti, išgąsdinti, supykdyti, sužavėti, sugraudinti. Tai yra pagrindinai kanalai, per kurį išoriniai dirgikliai paveikia mąstymą. Labiausiai efektyvūs gąsdinimas ir graudenimas.

Baimės akys didelės, todėl tėviškus instinktus lengva sudrebinti pasakojant apie grėsmes jų vaikams, mušti į savisaugos instinktus kraupiais pasakojimais apie siautėjančius narkomanus, didėjančiu pavojumi užsikrėsti mirtinu ŽIV. Spaudoj pažyra antraštės „Lietuvai gresia ŽIV protrūkis…“,  „Be metadono Lietuvai gresia…“ „Specialistai perspėja…“, televizijoje prasukami gąsdinantys siužetai.  Ir visai nesvarbu, kad ekrane voliojasi ne narkomanas, o  alkoholikas, gatvėje griuvinėja sergantis cerebraliniu paralyžiumi, o reikalaujantis metadono programos jaunuolis uždengtu veidu pagal matomus požymius – visai ne narkomanas. Dauguma to nesupras. Objektyvumo nereikia – kam minėti, kad tikimybė mirti nuo vėžio, kraujotakos ligų, alkoholio yra šimtus kartų didesnė nei nuo ŽIV, kad žymiai didesnė tikimybė mirti nuo gripo komplikacijų, nei nuo šios ligos. Neverta užsiminti, kad mažėja ŽIV mirtingumas, nes tapo prieinami antiretrovirusiniai vaistai.

Sugraudinti taip pat nesunku. Juk narkomanija – liga, nuo jos žmogus kenčia, jis pats nesusitvarko su problema ir mes turime jam padėti. Čia tiktų abstinencijos kančių krečiamo narkomano dejonės, jo artimųjų ašaros ir pan. Nesvarbu, kad būdamas psichiškai nebrandus, impulsyvus, neatsakingas, ieškodamas neįprastų pojūčių ir malonumų, jis pats sau išsirinko šitą ligą. Nesvarbu, kad siūloma pagalba jo neišgydys, o tik dar labiau įklampins, nes nutraukti vartoti metadoną nepalyginamai sunkiau, nei heroiną. Jei baisios pagirios nuo heroino trunka keletą dienų, tai nuo metadono – kelias savaites! Nenuostabu, kad garsusis Džonas Lenonas, metadonu bandęs atsikratyti priklausomybės sakė: „dvi savaites vartojęs heroiną galėjau ilsėtis mėnesį, du, o po metadono negaliu sustoti jau pusę metų!“

Išgąsdinus, sugraudinus ar kitaip pribloškus svarbu problemą suprimityvinti – pateikti kaip juoda ar balta, be jokių tarpinių variantų. Po to pateikti absoliučiai teisingą savo nuomonę, absoliučiai klaidingą oponento nuomonę ir du alternatyvius sprendimus: priimti arba atmesti,   „arba – arba“. Arba metadono programa – arba ŽIV protrūkis, arba į jūsų namus besiveržiantys narkomanai – arba apelsinų skonio metadono sirupas, arba laime švytintis narkomanas – arba agresyvus pavojingas nusikaltėlis.

Visiškai nebūtina apeliuoti į mąstymą, gilintis, analizuoti, logiškai argumentuoti, teigti arba neigti realius faktus. Galima juos pagražinti, paslėpti, paprasčiausiai manipuliuojant žodžiais: pridedant ar išbraukiant vieną ar kitą frazę, apgalvotai parenkant tinkamą būdvardį, prieveiksmį, užliūliuojant daugybe nereikšmingų smulkmenų, nutylint tai, kas nenaudinga ar net atvirai meluojant. Psichologinių poveikio priemonių begalė, bet dažniausiai naudojamos šios: sąvokų pakeitimas, „etikečių klijavimas“, tariami autoritetai, nutylėjimas, dezinformacija, tariamas palaikymas, informacinė blokada, argumentacijos klaidos. Be to labai svarbu manipuliuoti nepastebimai. Objektas neturi matyti nei propagandos užsakovo, nei jo galutinio tikslo.

Kaip pavadinsi nesugadinsi

Daiktus reikėtų vadinti tikrais vardais, bet tai ne visada naudinga. Tuomet propagandistas duoda tokius vardus, kurie sukelia reikalingas asociacijas. Pvz., kovotojai už nepriklausomybę pavadinami buržuaziniais nacionalistais, ūkininkai – buožėmis, agresija – taikdariška misija, žmonių žudymas – teritorijos valymu. Jei piliečių nuomonė nepatinka – jie taps minia,  protestuotojai – riaušininkais, kedofilais, patvoriniais, paprasčiausias mokesčių kėlimas – antikrizine programa,  narkotikas – vaistiniu preparatu, o jo legalizavimas – žalos mažinimo programa. Jei narkotiko dalinimą ne medicinos tikslais vadinsime būtent taip, kažin ar atsiras tai palaikančių. Bet jei tai pakrikštysime „pakaitine terapija“, „palaikomuoju gydymu“, jis atsistos šalia visuotinai pripažintų gydymo metodų. Pasakyk, kas tavo draugas – pasakysiu kas tu. Prie metadono prikabintas draugas „vaistas“, „terapija“, „gydymas“ daugumai reikš „sveikti“, „taisytis“. O apie kokį sveikimą galima kalbėti, jei narkotiką žudiką heroiną pakeisime  jo pusbroliu metadonu, kuris narkotikų legalizavimo pionierėje JAV nužudo penkis kartus daugiau žmonių, nei heroinas?

Tokios propagandistų sukurtos sąvokos, žodžių junginiai ne apibūdina reiškinį, o jį iškreipia, priskiria visai kitai, netgi priešingai kategorijai, atspindi jų vertinimą, siekia sukelti tam tikrus jausmus ir priversti elgtis taip, kaip naudinga užsakovui.

Narkotiko dalinimo ne gydimo tikslais šalininkai išmeta stipriausią kozirį – programa turi mažinti nusikalstamumą, padėti susirasti darbą, sutvirtinti šeimos santykius ir t.t., ir tik už kelis litus per dieną! Tačiau medicina – sveikatos saugojimo ir gydymo veikla bei teorinis mokslas. Kas leido medicininėmis priemonėmis spręsti žmonių socialines problemas? Gal vieną dieną koks nors ministras nuspręs medicininėmis priemonėmis sumažinti pensininkų skaičių arba pagerinti populiacijos genofondą? Gal grįžtame prie eugenikos, tik reikia žengti priešpaskutinį žingsnį – įteisinti eutanaziją?

Šuns balsas į dangų neina
Manipuliacijos tariamais autoritetais naudojamos visur, kur argumentų nepakanka arba visai nėra. Garsus rusų aktorius ir dainininkas V. Vysockis kadaise dainavo: „žirafa didelė, jei geriau matyti…“ Jei nemąstydami sprendimus patikėsime žirafai, teks lieti krokodilo ašaras – įspėjo jis.

„Mokslininkai, remiantis tyrimais nustatė…“, „specialistai teigiamai vertina ir rekomenduoja…“. Konkrečiai šaltinis nenurodomas, bet nieks neabejoja, kad šią žinią paskelbusiems jis žinomas. Tai ir „patikimi informacijos šaltiniai“, pačių propagandos užsakovų sukurtos organizacijos ir suinteresuoti, įtakojami visuomenėje žinomi žmonės, garsūs, bet visai kitos srities specialistai (aktoriai, dainininkai, jaunimo lyderiai). Tai kai kurie programoje dirbantys gydytojai,  priklausomybės įstaigų vadovai, Jungtinių Tautų lėšomis paremti metadono metodikos autoriai, narkotikų legalizavimą remiančių organizacijų apmokėtų tyrimų vykdytojai, politikai. Juk užsakovas žino, netepsi – nevažiuosi.

Stumiant metadono programą pateikiamas nepaneigiamas autoritetas – „kitos šalys“ – turtingos, kur kas ekonomiškai stipresnės ES valstybės, JAV, kuriose ši programa išbandyta jau seniai. Tačiau nutylima, kad daugelyje iš jų  programos atsisakyta dėl neefektyvumo, dėl narkotiko nutekėjimo į juodąją rinką ir didžiulio programos dalyvių mirtingumo. Aukštesnio gyvenimo lygio šalys, kuriose didžiausias nepaliaujamai augantis narkomanijos lygis, be abejonės galėtų mums būti ekonomikos tvarkymo, bet tik ne narkomanijos pažabojimo pavyzdžiu.

Pagarbiausių rėmėjų gretose – Sveikatos apsaugos ministerija, kurios poįstatyminiu aktu 1995 m. buvo pradėta ši programa, taip pat Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nepamainoma vadove Audrone Astrauskiene. Kas galėtų suabejoti šios įstaigos kompetencija ir gerais norais? Nebent Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, atlikusi auditą ir nustačiusi, kad departamento veikla nerezultatyvi, neįgyvendina jam pavestų uždavinių, kad numatytas strateginis tikslas – sustabdyti ir mažinti narkomanijos plitimą, nepasiektas.

Ir pagaliau patys narkomanai. Kuris nenorės gauti dozę nemokamai, jei juodojoje rinkoje ji kainuoja 40 Lt? Juk sutaupytas pinigas – uždirbtas pinigas!

Kalbėjimas – sidabras, tylėjimas – auksas

Gudrus prekybininkas žino – nori parduoti prekę, neminėk jos trūkumų. Žino tai ir danų farmacijos kompanija, tiekianti Lietuvai šį „vaistą“ litrinėmis pakuotėmis. Iš Lietuvoje legaliai platinamo metadono informacinio lapelio sužinome, kad tai tik stiprus analgetikas, vartojamas stipriam skausmui malšinti bei priklausomybei nuo opioidų gydyti. Vartoti reikia atsargiai, jei sergate tam tikromis ligomis.  Alkoholis ir kai kurie vaistai gali sustiprinti metadono poveikį, kai kurie – susilpninti. Galima vartoti nėščioms, maitinančioms motinoms, tik žinoma patartina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Šalutinių poveikių nedaug, dažniausi – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, prakaitavimas ir pan. Kartais gali pasireikšti abstinencijos sindromas, bet tik preparatą nutraukus staiga. Perdozavimas nėra pavojingas – tiesiog  atsiranda  stipresni šalutiniai poveikiai.

Puikus vaistas, beveik maisto papildas! Kur kas saugesnis net už nėščiosioms ir maitinančioms moterims nerekomenduojamą aspiriną! Kodėl jis platinamas tokiomis didelėmis pakuotėmis – valdžios vyrai ir moterys nežino, o eilinis prekybininkas žino – didelės pakuotės skatina vartojimą.

Tačiau kitos JAV farmacinės kompanijos „Pharmaceutical“ tinklapyje galima rasti visai kitokį šiuo nuostabaus vaisto informacinį lapelį. Jį atsivertę pirmiausia pamatome juodai išryškintą, pabrauktą ir įrėmintą perspėjimą: “Nevartokite didesnės Metadono dozės arba dažniau, nei paskyrė gydytojas. Tai gali sukelti perdozavimą ir mirtį“, kiekvienoje pastraipoje išryškinti perpėjimai: tai narkotikas, sukelia priklausomybę, gali sukelti gyvybei pavojingus sutrikimus ir mirtį, gali pakenkti kūdikiui… Jei išgėrėte per daug ar perdozavote, iš karto skambinkite pagalbos telefonu 911…

Lietuvos rinkai nutylėta nedaug, bet tai, kas svarbiausia – tai mirtinai pavojingas narkotikas! Farmacininkus galima suprasti, nemeluosi – neparduosi. Tačiau dar palankiau šį vaistą pristato biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos. Štai iš Vilniaus priklausomybės ligų centro ir Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro paruošto informacinio lapelio galime sužinoti, kad šis vaistas toks saugus, kad net vartojant dešimt metų, neturi jokio poveikio į žmogaus vidaus organus – galvos smegenis, kepenis, inkstus, širdį ir kitus. Jis „normalizuoja sveikatos būklę“, nepalyginamai saugesnis už alkoholį, kuris neigiamai veikia beveik visus organus, jį net galima skirti nėščioms, nes nesukelia vaisiaus audinių pažeidimo. Neabejokite, juk po šiais žodžiais pasirašė autoritetas – gerb. šio centro direktorius, docentas Emilis Subata.

Stebėtina, kad už tokį nutylėjimą ir dezinformaciją  metadono programos dalyviai dar nesusiprotėjo paduoti valstybės į teismą ir išsireikalauti milijoninių kompensacijų už patirtą žalą.

Nebūk balta varna

Yra melas, didelis melas ir … apklausos. Jau seniai pastebėta, kad sociologinių tyrimų, apklausų rezultatų publikacijos įtakoja visuomenės nuomonę. Tai paremta mėgdžiojimo instinktu. Dauguma žmonių nori būti su stipriais, pritapti prie bendruomenės, būti kaip visi. Todėl 10-25 proc. rinkėjų pasirenka tuos kandidatus, kurie pagal apklausas yra populiariausi. Pakoregavus tyrimų duomenis pagal užsakovo lūkesčius, galima pastebimai pakeisti žmonių nuomonę. Dažnai tokį tikslą turi ir įvairūs tariami konkursai, metų žmogaus, metų moters ir kt. rinkimai.

„Narkomanus metadonu reikia gydyti nemokamai, mano 71 proc. gyventojų“ – apklausos duomenis paskelbia Narkotikų kontrolės departamentas. Nejaugi tiek daug gyventojų susipažinę su šia programa, su moksliniais tyrimais, išstudijavę narkomanijos gydymo teoriją ir praktiką? Kodėl šis klausimas pateikiamas ne gydytojams? Pažvelgę į departamento apklausos anketą, rasime šiek tiek kitokį klausimą – „Ar gydymas metadonu turėtų būti nemokamas?”, visai neminint narkomanų. Gal respondentai turėjo minty sunkius vėžiu sergančius ligonius, kuriems metadonas skiriamas nepakeliamiems skausmams malšinti? Be to, teigiamai atsakė į šį klausimą ne 71, o maždaug 45 proc. apklaustųjų, likę  26 labiau linkę pritarti, nei nepritarti. Kas ir kokiu tikslu pridėjo vieną kitą „nereikšmingą“ žodelį, „suapvalino“ rezultatus, nesunku įtarti.

Nesunku išprotauti, kodėl viešai skelbiami tie apklausos rezultatai, kurių įgyvendinimui reikalingos papildomos biudžeto lėšos ir kodėl nutylėti rezultatai, kad dauguma respondentų prieš narkotikų legalizavimą, už privalomą narkomanų gydymą, už baudžiamąją atsakomybę vartojantiems,  už griežtesnes bausmes. Akivaizdu, kad tokia nuomonė kertasi su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybei pavaldaus Narkotikų departamento tikslais legalizuoti narkotikus, juk tokių rezultatų viešinimas gali tik sustiprinti piliečių įsitikinimus. Nebūtina visuomenei žinoti ir tai, kad daugiau nei pusė Kalėjimo departamento apklaustų nuteistųjų prieš  tai, kad metadono dalinimo programa būtų įdiegta įkalinimo įstaigose.

***
Visuomenė turi žinoti, galvoti, daryti tik tai, ką reikia. Kieno valią turime vykdyti? Kas užsako muziką, pagal kurią turime šokti? Kodėl sprendimus už mus turi teisę priimti kiti? Atsakyti gali psichologinio karo klasikai. „Šiuolaikinis masinis žmogus nesugeba racionaliai mąstyti ir tai reiškia, kad jo sąmonę turi formuoti visuomenės dvasinis elitas, įdiegdamas jam idėjas, samprotavimus ir elgesio normas. Manipuliacija ne tik neišvengiama, bet ir humaniška, nes priešingu atveju tektų panaudoti prievartą. Tai pats humaniškiausias ginklas, nors tenka maskuoti savo veidą, prisidengiant tėvynės, dievo, bažnyčios vardu“. (D. Linebarger)

Šaltinis: www.ekspertai.eu

Valstybės kontrolė, vykdydama Seimo nutarimą, atliko metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 m. tyrimą.

Nustatyta, kad šio vaistinio preparato apyvartos kontrolė nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi.

„Tyrimo metu paaiškėjo, jog nepakanka saugiklių, kurie garantuotų, kad sveikatos priežiūros įstaigose metadonas atitektų būtent tiems, kam paskirtas, ir tokia doze, kokia nurodyta, o jo likučiai būtų nurodyti tokie, kokie yra iš tikrųjų, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė. – Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną taip pat atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikindamas jų pagrįstumu. Be to, Lietuvoje suaugusiesiems gydyti naudojamas tik metadonas, tuo tarpu Europa jau seniai naudoja ir kitus medikamentus.“

Metadono vartojimas gydymo tikslams 2008–2010 m. šalyje didėjo. Jeigu 2008 m. šiuo opioidiniu vaistiniu preparatu buvo gydoma 618 asmenų, tai 2010 m. – 914 asmenų, t. y. tik kas penktas sergantis priklausomybe nuo opioidinių narkotikų. Europoje jų gydoma kur kas daugiau. Pakaitinio gydymo metu naudojamam metadonui 2008 m.  išleista 272 tūkst. Lt, 2010 m. – 437 tūkst. Lt valstybės lėšų.

Valstybiniai auditoriai pažymi, kad mūsų šalyje pakaitinio gydymo prieinamumas ribotas. 2010 m. tokias paslaugas teikė 19 įstaigų. Daugelis šalies pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrų pakaitinio gydymo neatlieka, nors teisės aktuose tokia galimybė numatyta. Šias paslaugas teikia tik specializuoti gydymo centrai, kurie išsidėstę netolygiai, todėl daliai asmenų toks gydymas neprieinamas. Iš šešiasdešimties savivaldybių pakaitinio gydymo paslaugos teikiamos tik trylikoje. Dviejuose mūsų šalies regionuose – šiaurės rytuose ir pietvakariuose – pakaitinio gydymo iš viso nėra, nors tose savivaldybėse bendras sergamumo narkomanija rodiklis viršija šalies ir rajonų vidurkius. Pavyzdžiui, Biržų ir Visagino savivaldybėse 2010 m. sergamumo rodiklis viršytas tris kartus, Tauragės rajone – du kartus.

Auditoriai akcentavo ir pakaitinio gydymo prieinamumo problemą suėmimo ir įkalinimo įstaigose. Nesudaryta galimybė gydyti metadonu kalėjime, net jei toks gydymas buvo pradėtas laisvėje. Metadono programos taikymas įkalinimo įstaigose leistų sumažinti pavojingų infekcijų, ypač ŽIV, plitimą, taip pat sumažintų mirčių nuo narkotikų perdozavimo išėjus į laisvę skaičių.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios institucijos  neprižiūri, kaip gydymo įstaigose tvarkoma opioidinių vaistinių preparatų apskaita, kaip jie naudojami ir laikomi. Ši sritis teisiškai nėra reglamentuota, o juk šioms įstaigoms tenka 98,8 proc. visos legalios metadono apyvartos Lietuvoje. Didmeninės įmonės ir vaistinės, prekiaujančios metadonu, tikrinamos kartą per kelerius metus.

Pastebėta, jog nepakankama ir pakaitinio gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugų kokybės kontrolė. Valstybinio medicininio audito inspekcija 2008–2010 m. nekontroliavo sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pakaitinio gydymo metadonu paslaugas. Tai pradėta daryti tiktai 2011 metais, ir tai tik iš dalies. Pastebėta nemažai pažeidimų, pateiktos rekomendacijos, kaip padėtį pagerinti.

Turimais duomenimis, Lietuvoje galėtų būti nuo 7 iki 11 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Šio tyrimo metu nevertinome gydymo metadonu tikslingumo ir veiksmingumo, o tik tyrėme LR Seimo nutarimu pavestus klausimus.

Tikimasi, kad šis Valstybės kontrolės atliktas tyrimas padės LR Seimui priimti sprendimus dėl pakaitinio gydymo Lietuvoje prieinamumo, efektyvumo ir įpareigos atsakingas institucijas užtikrinti tinkamą metadono vartojimo kontrolę.

Papildoma informacija: Laimonas Čiakas, 1-ojo audito departamento direktorius, tel. (8 5) 266 6707

Metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 metais tyrimo ataskaita

Komunikacijos skyriaus vedėja
Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143,
ngaidyte@vkontrole.lt