Pradžioje, kol centras kuriasi, už reabilitaciją mokėti neriekia. Veliau numatoma kaina 100 latų (apie 500 litų) per mėnesį. Dabar siūlome unikalią galimybę ne tik sveikti nuo priklausomybės bet ir prisidėti prie centro plėtros. Gyvenimo sąlygos “spartietiškos” tačiau žinant Prielobsčio patirtį – geros gyvenimo sąlygos negerina reabilitacijos kokybės. Mūsų tikslas padėti žmonėms išlipti iš gyvenimo užribio ir pradėti naują gyvenimą.

Norime priminti, kad sveikimo procesas sergant priklausomybės liga yra ilgas, sudėtingas ir nelengvas. Darbo terapijos, dvasinio ugdymo, socialinių įgūdžių igijimo ir kiti metodai įgalina siekti ir pasiekti pačių geriausių rezultatų. Lietuvoje vykdoma mūsų programa yra 60% sėkminga. Žmonės, baigę programą turi galimybę apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose (adaptacijos namai) kur gali už simbolišką mokestį gauti nakvynę, minimalią socialinę pagalbą.

Dėl reabilitacijos kreiptis telefonu +370 601 63122

„Jei narkomanus laikysime nusikaltėliais, situacijos tikrai neišgelbėsime“, – garsia savo fraze diskusiją pradėjo R. Bransonas.

Išleistas 1 trilijonas

Visą pasaulį kviečiantis diskutuoti apie karo su narkotikais neefektyvumą R. Bransonas per diskusiją Londone atkreipė dėmesį į Portugaliją.

„Prieš dešimt metų Portugalijoje buvo legalizuoti visi narkotikai, – sakė vienas turtingiausių pasaulio verslininkų. – Sumažėjo vagysčių, užsikrėtusių ŽIV ir priklausomybę heroinui turinčių žmonių. Tai, kad narkomanai buvo vežami ne į kalėjimus, o į palatas, padėjo sukurti daug saugesnę visuomenę.“

Anot R. Bransono, JAV prezidento Richardo Niksono prieš penkiasdešimt metų paskelbtas karas neturi prasmės. „Kovai su narkotikais jau buvo išleista 1 trln. JAV dolerių (2,6 trln. litų). Ir tai nedavė norimų rezultatų“, – teigė R. Bransonas.

Pagal Jungtinių Tautų statistiką pasaulyje kanapes vartoja 166 mln. žmonių, tačiau, anot narkotikų legalizavimo siekiančių aktyvistų, niekas nuo kanapių nemirė.

Narkotikai – laisvė?

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as taip pat buvo nusiteikęs tolerantiškai, o narkotikus vadino kaip vieną iš alternatyvų kūrybiškumui skatinti.

„Kiekvienai sistemai, kurioje vien pralaimėjimai, reikia naujų idėjų, naujų eksperimentų, – sakė J. Assange‘as. – JAV savo priežiūros būstines turi net 63 valstybėse, ten rūpinamasi ir narkotikų kontrole. Bet kol kas tai rezultatų nedavė. Mes kaip individai turime teisę mąstyti, reikšti mintis, kol neįsipainiosime į nusikaltimus, mūsų teisė yra daryti ką norime. Laisvė kontroliuoti savo būseną kai kuriems žmonėms suteikia papildomų kūrybinių galių, kurių reikia mums visiems.“

Anot „WikiLeaks“ įkūrėjo, valstybė neturėtų kištis ir reguliuoti šių žmogaus teisių.

„Beje, kanapės apskritai neturėtų būti priskiriamos prie karo su narkotikais, nes prie kanapių priprantama tiek pat, kiek ir prie bulvių“, – teigė J. Assange‘as.

Meksika – tik auka

Buvęs Meksikos prezidentas Vincete‘as Foksas diskusijoje sakė, kad karo su narkotikais metu Meksikai nepelnytai buvo priskiriamas labai blogas vaidmuo.

„Mes nesame narkomanų šalis, – sakė buvęs Meksikos prezidentas. – Tiesiog esame pakliuvę į turtingų Kalifornijos ir kitų JAV verslininkų pinkles, kuriems meksikiečiai nelegaliai tiekia narkotikus. Dažnai esame tranzitinė šalis, per kurią iš Pietų Amerikos, Kolumbijos, Venesuelos, Bolivijos, Ekvadoro į Šiaurės Ameriką keliauja narkotikai.“

Kontroliuoja meksikiečiai

Tačiau generolas, buvęs JAV nacionalinės narkotikų kontroliavimo tarnybos vadovas Barry McCaffrey itin griežtas tokiai lengvabūdiškai nuomonei.

„Metamfetaminas, heroinas, milžiniški kiekiai marihuanos – esate daugiausia narkotikų gaminanti šalis, – buvusiam Meksikos prezidentui sakė įtakingas amerikietis. – Dauguma JAV su narkotikais susijusios veiklos kontroliuojama septynių meksikiečių grupuočių. Vien pernai dėl narkotikų verslo Meksikoje žuvo 15 tūkst. vietinių.“

Padėti, o ne bausti

Audringų ovacijų sulaukė gėlių vaiką primenantis aktorius ir komikas Russelas Brando, diskusijoje internetu jis dalyvavo iš namų Kalifornijoje.
„Pats buvau ir narkomanas, ir alkoholikas, – teigė aktorius. – Tačiau dabar jau kelis mėnesius esu švarus. Gyvenimas yra gražus, tad pats žodis „karas“ yra blogas. Kodėl reikia kovoti su narkomanais? Jiems reikia padėti, o ne nusikaltėliais vadinti.“

Kaskart ekrane su kepure ir Kristų primenančia šukuosena pasirodantis ekstravagantiškais poelgiais garsėjantis R. Brando buvo piktai pasitiktas salėje sėdinčio „Mail on Sunday“ žurnalisto Peterio Hitchenso.

„Tokie neatsakingi tavo ir kitų tavo draugų poelgiai skatina kitų žmonių degradaciją. Ar suvoki, kokią įtaką tavo kalba daro vaikams?“ – piktinosi žurnalistas.

Reikia įstatymo

„Mail on Sunday“ žurnalistas prisipažino laukiantis, kad šita kampanija prieš kovą su narkotikais žlugtų.

„Turime suprasti, kad vartoti narkotikus yra blogai, todėl jie yra nelegalūs, – sakė P. Hitchensas. – Esame per daug savanaudiški, nes tai siejame tik su asmeniniu malonu. Tai tinka vienišiams. Bet jei tavo šeima paskui turės rūpintis suluošintu tavo protu ir kūnu, vadinasi, turi jausti atsakomybę kitiems šeimos nariams, visuomenei. Jei įstatymas padeda negauti narkotikų, jis turi būti.“

Drausti veiksmingiau

Pasaulis nėra pasirengęs narkotikų legalizavimui ir juos legalizavus galime išvysti, ko dabar net neįsivaizduojame.

Advokatas, politikas ir vienas iš Niujorko gubernatorių Eliotas Spitzeris griežtai teigė, kad tik kontrolė padės suvaldyti situaciją.

„Už kampo narkotikų ieškantį ir jų negaunantį žmogų sulaikyti ir atpratinti nuo kvaišalų daug lengviau, nei leisti jam laisvai tiekti psichotropines medžiagas ir tikėtis, kad jis atpras, – sakė Eliotas Spitzeris. – Ar kas pagalvojote, kokią rinką sukursime vaistų kompanijoms?“

Vaistų tiekėjai pelnysis?

Baiminamasi, kad legalizavus narkotikus vaistų kompanijos sukurs tokias veiksmingas ir nekaltas vaistų reklamas, kad jos atrodys kaip tradiciniai vaistai nuo skausmo. Pritariantys karui su narkotikais visuomenės veikėjai, kalėjimų gydytojai teigė, kad tik narkotikų draudimas gali stabdyti nusikalstamumą.

„Daugelis narkomanų nusikaltėlių, kurie patenka į kalėjimą, jau turi ilgą nusikaltimų istoriją, kol tampa narkomanais, – sakė kalėjimo gydytojas Nigelis Keeganas. – Tad absurdas sakyti, esą vien dėl to, kad visuomenė narkomaną toleruoja kaip nusikaltėlį, jis toks ir tampa.“

Reikia kontrolės

Knygos apie Meksikos ir Amerikos narkotikų karus „Amexika: War along the Borderline“ autorius Edas Vulliamy sakė, kad tie, kurie planuoja dekriminalizuoti narkotikus, tikriausiai nėra buvę ten, kur narkotikai itin paplitę.

„Man teko matyti daug narkomanų ir narkotikų užvaldytų vietų. Narkotikai turi būti griežtai kontroliuojami. Jei tėvai turi teisę su savimi daryti ką nori ir vartoti narkotikus, kokių teisių turi tokioje aplinkoje augantys vaikai?“ – klausė E. Vulliamy.

Faktai: Karas su narkotikais

JAV kasmet skiria 800 mln. dolerių (2,1 mlrd. litų) priklausomybei nuo narkotikų tirti 62 proc. afroamerikiečių kasmet sodinami į kalėjimą dėl narkotikų platinimo ir vartojimo, tai sudaro 12 proc. JAV gyventojų Nuo 1988 iki 2011 m. JAV buvo suimta 24 mln. 400 tūkst. žmonių dėl narkotikų platinimo ir vartojimo. Dėl medicininės paskirties kanapės legalizuotos Kanadoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Izraelyje ir 16 JAV valstijų.

Šaltinis: www.ekonomika.lt

Nugalėjo 256 organizacijos

Nominacijos „Geriausia NVO iniciatyva 2011“ pretendentėms Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai (Lijot) ir Jaunųjų konservatorių lygai teko nusileisti išties stipriam varžovui – 256 nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dėl alkoholio reklamos draudimo išsaugojimo praėjusiais metais kreipėsi į LR Prezidentę D.Grybauskaitę. „Tai kad pavyko suvienyti tokį didelį skaičių organizacijų bendram tikslui – laikome didžiausia 2011 m. pergale. Daugeliui gali atrodyti, kad tokia iniciatyva nieko verta, nes Prezidentė Tautos balso taip ir neišgirdo, tačiau vieningas tokio masto kreipimasis į šalies vadovę tūkstančiams aktyvių ir pilietiškų žmonių suteikė galimybę praregėti ir suklusti”, – komentavo Koalicijos prezidentas dr. A.Veryga.

Apie žiniasklaidą ir gerai, ir blogai

2011  m. daug kritikos teko žiniasklaidai: diskusijos dėl jos šališkumo, finansinės priklausomybės, nulemiančios informacijos turinį, netilo visus metus. Šiemet Nominacijose Socialiai atsakingiausios žiniasklaidos priemonės titulą laimėjo interneto dienraštis „Bernardinai“. Visgi, Koalicija džiaugiasi, kad šioje nominacijoje varžytis buvo kam. Tarp pretendentų buvo: „Žinių radijas“, žurnalas „Veidas“, regioninės žiniasklaidos portalai www.vtv.lt, www.etaplius.lt, www.vlmedicina.lt, www.suduvosgidas.lt, www.jurbarkotv.lt.

Tuo tarpu neobjektyviausių žiniasklaidos priemonių gretose atsidūrė populiariausieji: delfi.lt nominuota už nuolatinį vienakryptės informacijos pateikimą; balsas.lt, alfa.lt,  lrytas.lt –   už pavėluotą straipsnių cenzūrą, kuomet portalų rėmėjams nepalankūs straipsniai ar fotografijos iš portalų buvo skubiai ištrinamos. Vos vieno taško persvara neobjektyviausia žiniasklaidos priemone tapo delfi.lt.

„Žiniasklaida šiemet krėtė tiesiog fantastiškus dalykus. Kaip niekad buvo aišku viena – tai sritis, kurioje sukasi ne dideli pinigai, bet labai dideli pinigai. Labai džiaugiamės, kad dalis regioninės žiniasklaidos priemonių, nors ir turėdama mažesnes pajamas, neprarado svarbiausio – moralinių vertybių ir skaitytojui pateikia įvairiapusišką informaciją“, – teigia dr.A.Veryga.

Geri darbai – nuo asmens iki savivaldybės

„Geriausia asmens iniciatyva 2011“ tapo Seimo narys Naglis Puteikis už tvirtą politinę poziciją alkoholio kontrolės klausimais. Tuo tarpu geriausia savivaldybių iniciatyva šiais metais buvo pripažinta Alytaus rajono savivaldybė už ryžtą savo lėšomis nuo alkoholio priklausomybės gydyti  gyventojus. Šįmet Alytus nušluostė nosį Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Palangos savivaldybėms.  2011 m. geriausiu blaiviu renginiu išrinktas Yoga rave vakarėlių ciklas, kuris jaunimą blaiviai linksmintis Vilniuje kviečia kiekvieną mėnesį. Didelė dalis balsavusiųjų džiaugėsi vasarą R.Karbauskio organizuojamu blaiviu festivaliu visai šeimai „Naisių vasara“.

Tarp blogiausių ir aktoriai ir politikai

Blogiausiu 2011 m. pavyzdžiu išrinktas „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų ceremoniją girtas vedęs aktorius V.Šapranauskas, kuris gyventojams paliko neišdildomą įspūdį. Nominaciją jis išplėšė iš E.Dragūno, Z.Birštono ir R.Rudoko rankų.

„Metų citata 2011“ tapo Šepetos alaus baro savininkės S.Lapinskienė frazė „Vaikai mums tikrai netrukdo“. Taip žurnalistams prekybą alkoholiu mokyklos pašonėje komentavo verslininkė.

Agresyviausiu produktu pripažintas vaikiškas punšas „Senis besmegenis“.

Politiku, rodžiusiu blogiausią pavyzdį 2011 m. pretendavo tapti net 15 asmenų, tačiau nei V.Uspaskich, nei D.Meiželytė nei Seimo narių grupė, inicijavusi alkoholio reklamos draudimo atšaukimą nenurungė LR Prezidentės. Šalies vadovei blogiausios politikės titulas teko dėl to, kad nepaisydama visuomenės nuomonės ir savo metinėje kalboje išsakytos pozicijos, nevetavo politiškai korupcinio alkoholio reklamos draudimą atšaukiančio  įstatymo.

LR Seimui – išskirtinė nominacija

„Šiais metais nutarėme sukurti nominaciją, kurios iki šiol neskelbėme nė vienais metais – „Geriausia“ LR  institucija 2011“. Meluotume sakydami, kad jos nugalėtojas iš karto nebuvo aiškus. Nusprendėme be konkurencijos „geriausiųjų“ titulą atiduoti LR Seimui už operatyvumą atšaukiant alkoholio reklamos draudimą, kadangi veikta buvo ne tik operatyviai, bet ir nusikalstamai – netrūko nei Seimo narių klaidinimo, nei slaptų posėdžių, nei asmeninių ir privačių interesų konfliktų…“, – sako dr. A.Veryga.

Pagarbiai,
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija

Ši programa 12-os nuoseklių pamokų forma jums pateikia būdus, kaip mokiniams paaiškinti socialinės aplinkos įtaką, ugdyti jų gyvenimo įgūdžius ir siekti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos mokykloje. Įvade susipažinsite su programos istorija ir sužinosite konkrečius patarimus klasės veikloms.

Prevencija ankstyvajame amžiuje 

Jei norime paveikti paauglių elgesį, turime sutelkti dėmesį į pirmuosius paauglystės metus. Neretai ankstyvuoju paauglystės tarpsniu vaikai jau būna mėginę rūkyti, vartoti alkoholį. Vis dažniau jaunimas pabando kanapių ar kitų uždraustų narkotikų. Į „Gyvąsias pamokas“ įtraukėme žinių apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų žalą sveikatai. Kadangi informacija efektyviausia tada, kai mokiniai gali ją integruoti į savo kasdieninį gyvenimą ir aptarti su bendraamžiais, pamokose informacijos pateikimą siejame su asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu.

Panašaus pobūdžio prevencinės programos sėkmingai įjungiamos į mokymo programas, skirtas 12-14 metų mokiniams. Šiame etape mokytojas glaudžiau bendrauja su savo klase ir geriau pažįsta mokinių gebėjimus bei požiūrius. Programos „Gyvai“ metu galite mokiniams sudaryti progų susieti pamokos medžiagą su tuo, ką jie jau žino, ir išsikelti realistiškus tikslus.

Interaktyvus mokymas

Programa „Gyvai“ sudaryta iš dvylikos pamokų, todėl ją galima įgyvendinti per vieną semestrą. Taip pat sukūrėme 2,5 dienų mokymų programą mokytojams. Jos metu mokytojams pateikiama pamokų priešistorė ir struktūra, supažindinama su gyvenimo įgūdžių ugdymo metodologija. Interaktyvumas yra esminis „Gyvųjų pamokų“ aspektas – jos daugiausia grindžiamos klausimais ir atsakymais. Interaktyvumas reiškia bendrą mokinių veiklą ir geranorišką kalbėjimąsi.

Imkitės darbo

Šios knygos įvade pateikiama teorinė programos priešistorė. Prieš pradėdami, perskaitykite, kaip sudaryta programa, rasite naudingų patarimų, kurie padės praktiškai pasiruošti pamokoms. Tikimės, kad ši programa įkvėps Jus dirbti kūrybiškai.

Leidinį rasite čia: EU-DAP, Europinė Priklausomybės Nuo Narkotikų Prevencijos Programa.

Sėkmės „Gyvosiose pamokose“!

Pasak moklsinių įžvalgų, mėgautis tai kas žmogui suteikia malonumą ir ‘užkibti’ ties tuo kas malonu yra normalu, tai yra dalis mūsų prigimties. Pasirodo jog kiekvienai gyvūnų rūšiai, pradedant nuo senovės roplių, graužikų, ir baigiant homo sapiens, yra būdingos tos pačios malonumo ir pasitenkinimo jungtys smegenyse. Smegenų sritis atsakinga už malonius pojūčius ‘įsijungia’ kiekvieną kartą sąveikaujant su cheminiais preparatais (alkoholiu, narkotikais) arba, tiesiog  užsiemant natūraliais dalykais pvz: valgant ar patiriant orgazmą. Jei patiriame kažką kas mums patinka, kas gerina savijautą – tai aktyvuoja žmogaus malonumo centrus bei sustiprina tikimybę jog toks elgesys pasikartos.

Paklauskite 10 žmonių kas tai yra priklausomybė, ir kokios jos priežastys ir sulauksite 10 skirtingų atsakymų. Vieniems priklausomybė tai yra moralės ar dvasingumo stoka, kitiems atsakomybės už savo elgesį nebuvimas. Politikams tai savikontrolės problema, sociologams – skurdo, pedagogams – neišsilavinimo. Psichologai bei psichiatrai sietų priklausomybės atsiradimą su asmenybiniais bruožais – temperamentu, charakteriu. Biologų atsakymas būtų orientuotas į genus ir paveldimumą. Antropologai teigtų jog tai nulemia kultūrinė aplinka.  Ir pagaliau Dan Quayle dėl visa ko kaltintų netvirtus šeimos pagrindus.

Vis dėlto, arčiausiai tiesos yra šių dienų požiūris, jog priklausomybė tai yra lėtinė liga. Alkoholizmas arba narkomanija tai yra liga, panašiai kaip ir kitos lėtinės ligos pvz: vėžys, cukrinis diabetas. Žmogus tą ligą arba turi arba jos neturi.  Kaip ir visos lėtinės ligos, priklausomybė yra chroniška, nuolat pasikartojanti liga. Tokio reiškinio kaip vienkartinis priklausomybės išgydymas neegzistuoja, o gydymas reikalauja gyvenimo būdo pokyčių, ir neretai visiško susilaikymo nuo alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, trunkančio visą gyvenimą (Anoniminiai Alkoholikai).

Rūkymas – rimta problema

Dar visai nesenai rūkyti buvo madinga ir patrauklu. Laikai keičiasi, ir vis daugiau žmonių kreipiasi norėdami atsikratyti rūkymo įpročio. Rūkymas yra viena labiausiai paplitusi priklausomybės liga, tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-10 klasifikuojama kaip psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant tabaką. Ši priklausomybės rūšis lemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus.

Pagrindinė priklausomybę sukelianti medžiaga yra nikotinas, užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 s. Priklausomybę nuo tabako nulemia ne tik specifinis nikotino poveikis centrinei nervų sistemai, bet ir socialiniai-kultūriniai veiksniai, ir psichofiziologiniai individo ypatumai. Todėl ir priklausomybė yra dvejopa: fizinė (farmakologinė) ir psichologinė (psichosocialinė).

Fizinė priklausomybė pasireiškia dėl to, kad nikotinas skatina neuromediatorių (dopamino, serotonino, norepinefrino ir kt.) išsiskyrimą smegenyse ir veikia kaip stimuliatorius ir lengvas euforiantas. Dėl to rūkantysis patiria trumpalaikį energijos ir nuotaikos pakilimą, pagerėja jo dėmesio koncentracija ir veiklumas, išnyksta alkis. Tačiau gana greitai atsiranda fiziologinis organizmo poreikis reguliariai gauti individualią nikotino dozę ir taip palaikyti įprastinę normalią savijautą.

Psichologinė priklausomybė – tai įprotis rūkyti tam tikrose situacijose (po valgio, prie kavos ar alaus bokalo, susitikus su draugais, pertraukos metu, kalbant telefonu ir pan.). Išvystyti psichologinę priklausomybę yra labiau linkę sunkiau bendraujantys žmonės, tie kuriems sunkiau prisitaikyti naujose socialinėse situacijose, rūkymas jiems tampa veiksminga priemonė nerimui numalšinti. Tačiau nesvarbu kokie bebūtų rūkymo motyvai, fiziologinei priklausomybei atsirasti užtenka vos keleto mėnesių intensyvaus rūkymo.

Mesti rūkyti bando visi, pavyksta retam

Apie 70 proc. visų rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, iš jų apie 30 proc. yra bent kartą bandę mesti, tačiau tik 2–3 proc. bandžiusių savarankiškai mesti pavyko tapti nerūkančiais. Populiariausi rūkymo metimo būdai – nerūkyti nuo rytdienos, mažinti cigarečių skaičių ar naudoti nikotino pleistrus. Socialiniams (nereguliariems)  rūkoriams mesti rūkyti savarankiškai lengviau, o tiems, kurie turi fiziologinę priklausomybę nuo nikotino, mesti rūkyti tokiu būdu yra sudėtinga, nes juos itin vargina abstinencijos simptomai. Džiugu, jog nuo šiol metantiems rūkyti galima pasiūlyti naują gydymo lazeriu būdą, kuris iki minimumo sumažina abstinencijos simptomus ir padeda be didelio streso sėkmingai atsikratyti priklausomybės.

Lazerio terapija

Šis metodas tai akupunktūros ir šiuolaikinės medicinos pasiekimo – lazerio – derinys. Akupunktūros metu adatomis stimuliuojami biologiškai aktyvūs kūno taškai, kurių kiekvienas turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu. Lazerio terapijos metu specialiu lazeriu veikiami biologiškai aktyvūs taškai ausyse, kurie labiausiai susiję su rūkančiojo elgesiu, pripratimu prie nikotino. Šio stimuliavimo metu smegenyse išsiskiria medžiagos, padedančios įveikti abstinencijos simptomus. Taip užslopinamas nuolatinis nikotino poreikis, ir kartu iki minimumo sumažinamas nervingumas, irzlumas, miego sutrikimai, įvairios baimės, depresijos simptomai, galvos skausmas ir kiti abstinencijos simptomai, pagreitėja organizmo valymosi procesai. Būtent tai ir padeda įveikti tą pirmą ir patį sunkiausią laikotarpį, t.y. tuos nemalonius fiziologinius pojūčius, dėl kurių žmonės dažniausiai ir pradeda rūkyti vėl. Nustatyta, kad per 72 val. nikotino lygis kraujyje sumažėja iki 0, vadinasi organizmas atsikrato poreikio nikotinui. Tuo tarpu psichologinė priklausomybė išlieka dar apie keletą mėnesių, maždaug tiek laiko reikia pilnai sugražinti smegenų veiklą į normalią būseną. Dėl to visą tą laiką paties žmogaus motyvacija mesti rūkyti turi būti stipri.

Lazerio procedūra yra visiškai neskausminga, netgi maloni, atpalaiduojanti ir raminanti. Tai neinvazinė ir jokio šalutinio poveikio neturinti terapija. Paprastai užtenka dviejų procedūrų norint visiškai atsikratyti rūkymo priklausomybės, jei rūkymas nebuvo priemonė kitiems psichikos sutrikimams numalšinti.

Lazerio procedūra suteikima kartu su psichologo konsultacija. Psichologo konsultacijos tikslas yra motyvuoti žmogų pokyčiui, bei sustiprinti savikontrolę, padėti atrasti jėgų ir ryžto žengiant žingsnį gyvenimo būdo pokyčių link. Kiekvienas žmogus yra pajėgus ir turi pakankamai vidinės energijos atsikratyti blogų įpročių, tačiau tam neretai būtina pagalba iš šalies.

Tikrai padeda norintiems mesti rūkyti

Moksliniais tyrimais patvirtinta, jog šio metodo sėkmė – 70proc. Teigiama, kad šis metimo rūkyti būdas yra 10 kartų veiksmingesnis nei kiti. Plačiausiai šis metodas naudojamas JAV ir Kanadoje, daugelyje Europos šalių. taip pat valstybinis šio metodo patvirtinimas Nyderlanduose įrodo gydymo efektyvumą.

Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti?

•   Po 20 min. susinormalizuoja kraujo spaudimas ir pulsas.
•   Po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsisotinamas deguonis, pradeda mažėti širdies priepuolio tikimybė.
•   Po 24 val. anglies monoksidas pasišalintas iš organizmo, plaučiai pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo.
•   Po 48 val. nikotinas pasišalina iš organizmo, žymiai pagerėja uoslės ir skonio jutimai.
•   Po 72 val. pagerėja kvėpavimas, padidėja energijos kiekis.
•   Po 2-12 sav. pagerėja kraujo cirkuliacija organizme.
•   Po 3-9 mėn. sumažėja kosulys, dusulys, švokštimas.
•   Po 5 metų dvigubai sumažėja širdies priepuolio tikimybė.
•   Po 10 metų dvigubai sumažėja plaučių vėžio tikimybė, širdies priepuolio tikimybė tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusio žmogaus.

Elektroninės cigaretės – 2003 m. Kinijoje sukurtas ir pasaulinei rinkai pristatytas elktroninis produktas, kuris populiarinamas kaip alternatyva „sveikam“ rūkymui ir pagalbinė priemonė, norintiems atsisakyti rūkymo priklausomybės. Šiandien, jau plačiai į rinką įsiliejęs, produktas visomis įmanomomis priemonėmis bando paminti tabako vartojimo kontrolės ir sveikos visuomenės puoselėjimo idėjas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tabako kontrolės organizacijos bei mokslininkai skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, kadangi iki šiol nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių šio produkto naudojimo saugumą. Tuo tarpu prekybininkai jau užsiima aktyviu marketingu.

Politinių sprendimų kol kas nematyti

Kol gigantiškos tabako pramonės gyvenimas Europoje ir toliau karsta: draudžiama cigarečių reklama, rūkymas viešojo maitinimo įstaigose, bendro naudojimo patalpose ir kai kuriose kitose viešose vietose, cigarečių pakuotes siekiama dekoruoti vaizdiniais įspėjimais, o tabako gaminių akcizas nuolat didinimas – elektroninės cigaretės pristatomos kaip nepamainoma tariamai sveiko ir patogaus rūkymo priemonė.

Kinijoje elektroninės cigaretės – uždraustos, o už prekybą jomis baudžiama didžiulėmis piniginėmis baudomis ar netgi laisvės atėmimu. Lietuvoje situacija kiek sudėtingesnė – elektroninės cigaretės parduodamos į kairę ir į dešinę. Buvo mėginimų šį produktą pripažinti tabako gaminį imituojančia preke ir tokiu būdu užkirsti kelią laisvam prekės įsigijimui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio sprendimo priimti nesiryžo.

„Tėvai nesuuos“

Kol prekyba elektroninėmis cigaretėmis nekontroliuojama, vis dažniau tenka susidurti su mokyklų darbuotojų nerimu. E-cigaretės – vis labiau populiarėjantis žaislas paauglių rankose. Vaikai viliojami blizgiomis pakuotėmis, pamėgtais šokolado, karamelės, apelsino skoniais; bekvapės, bedūmės – ,,tėvai nesuuos“ ir atrodo kaip tikros – saugus ir skanus būdas rūkyti sparčiai vilioja ne tik jau rūkančius, bet ir iki šiol nedrįsusius to padaryti paauglius.

Mokyklų atstovai nežino, kaip tokiais atvejais elgtis ir drausminti paauglius. Koalicijos prezidento A.Verygos teigimu, svarbiausia nelikti abejingiems šiam reiškiniu. „Nors e-cigaretės Lietuvoje ir yra nekontroliuojamos, mokyklų pedagogai turi informuoti moksleivius, kad jų vartojamas produktas nėra saugus. Tokie produktai nėra kramtomoji guma, tad mokykloje neturi būti toleruojami“ – sako A. Veryga. Be to kaip ir daugeliu kitų atvejų, kiekviena ugdymo įstaiga tokių produktų vartojimo draudimą gali numatyti savo vidaus taisyklėse.

Internetinėse svetainėse mirgėte mirga elektroninių cigarečių reklamos, postringavimai apie jų tariamus privalumus – nekenksmingos, nesukeliančios vėžio, padedančios mesti rūkyti. Nieko nuostabaus, kad jaunoji karta aktyviai pratinasi prie nikotino vaikystėje pamėgtų skonių pagalba ir tokiu būdu įgyja tarp paauglių vertinamą suaugusiojo įvaizdį.

Ar sprogimas blogiausia, kas gali nutikti?

Dalyje elektroninių cigarečių yra nikotino, kuris nepaisant to, kokiu būdu pasisavinamas sukelia priklausomybę ir yra ne mažiau žalingas nei esantis cigaretėse. Kai kurių elektroninių cigarečių kapsulėje yra net iki 21 miligramo nikotino, kurio pakaktų vieno vaiko mirčiai. Nikotino žalą papildo propileno glikolis – bekvapės, beskonės, labai degios dujos, dažna kosmetikos priemonių sudedamoji dalis, veterinarinis vaistas. Teigiama, kad jis netinkantis kumelėms, kurių pienas naudojamas maistui. O reklaminiuose pranešimuose nuolat, gamintojų ir prekybininkų naudai, skambanti manipuliacija apie elektronines cigaretes kaip pagalbinę priemonę metantiems rūkyti – iki šiol moksliškai nėra įrodyta.

Lietuvos spaudoje pasirodė informacija apie 57-erių metų JAV gyventojo burnoje sprogusią cigaretę. Vyras buvo sunkiai sužeistas: išmušti keli dantys, nutrauktas liežuvio galiukas, apdeginta burna ir veidas. Anot nukentėjusiojo, sprogimas buvo toks stiprus, kad nulėkęs cigaretės galiukas uždegė spintą. Vyras gydomas ligoninėje. Kol kas spėjama, kad elektroninės cigaretės sprogimas galėjo įvykti dėl baterijos defekto.

„Toks nelaimingas atsitikimas šokiruoja. Nors jo priežastis ir yra produkto defektas, nereikia pamiršti, kad cheminėmis medžiagomis prisotintų medžiagų patekimas į burną, plaučius ilgainiui gali turėti tokių sveikatos sutrikimų apie kuriuos nieko net nenutuokiame. Žmonės, kurie stačia galva neria į tokias naujoves elgiasi išties neatskingai“, – teigia A.Veryga.

 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija
Greta Griškevičiūtė
Tel. (8 614) 05 997; faks. (8 37) 327 349 El.p. aurelijus.veryga@gmail.com Internete: www.koalicija.org
Kontaktinis asmuo: Aurelijus Veryga Tel. (8 614) 05 997 Faks. (8 37) 327 349 aurelijus.veryga@gmail.com

Kalbant apie depresiją, daugumai žmonių dažnai depresija asocijuojasi su negatyviu mąstymu, neveiklumu ar savižudybėmis. Iš tiesų depresijos požymių gali turėti žmogus net ir turintis labai teigiamą požiūrį į pasaulį. Pirmieji depresijos požymiai yra nenoras bendrauti, sumažėjęs draugų ratas, pasikeitęs apetitas, energijos stoka, be priežasties pasireiškiantis nuovargis, vangumas, šaltkrėtis, kamuojančios mintys apie gyvenimo esmę, beprasmybės pojūtis ir t.t. Paprastai yra dvi depresijos atsiradimo priežastys, tai arba išmoktas beviltiškumas, kai  nuolatos susiduriama su socialiniu atmetimu, arba tai tiesiog organinių medžiagų disbalansas sąlygotas išorinių aplinkos veiksnių pvz. dienos šviesos trūkumo, badavimo, streso, alkoholio vartojimo, didelių fizinių iškrovų ir t.t.

Apie rūkymo teikiamą žalą patiems rūkantiems, jų šeimos nariams bei visuomenei gerai žinoma. Rūkantys asmenys daug dažniau kenčia nuo vėžio, širdies ligų, plaučių infekcijų, chroniškų plaučių ligų, bei pasižymi sumažėjusiu energingumu. Didžioji dauguma rūkančiųjų, žino apie žalingus rūkymo padarinius jų sveikatai. Tačiau neretai pasitaiko, jog net ir susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis dėl rūkymo, rūkoriai vis dėlto nesugeba atsikratyti blogo įpročio. O ir labai norintiems sėkmingai mesti rukyti, dažnai prireikia net keleto bandymų. Atlikti įvairūs tyrimai teigia, jog per metus tik 2,5% asmenų sugeba saugiai mesti rukyti.

Manoma, jog vyresnis amžius, aukštesnis socialinis statusas, ne didelis kiekis cigarečių surūkomas kasdien, didelė motyvacija mesti, nerūkantis partneris – padidina tikimybę sėkmingai mesti rukyti. Tuo tarpu, alkoholio vartojimas ir depresijos epizodai praeityje, neigiamai įtakoja rūkymo metimo rezultatą.

Iš tiesų, pastebėta, jog rūkymas yra labai sietinas su depresija. Atliktos gyventojų apklausos teigia, jog depresyvūs asmenys yra daug labiau linkę rūkyti, nei tie, kurie nepasižymi depresiškumu. Ir atvirkščiai, rūkoriai yra labiau linkę išgyventi depresijos simptomus, nei tie, kurie visiškai nerūko. Bandymas mesti rūkyti labai dažnai iššaukia depresijos simptomus, netgi tiems asmenims kurie niekada anksčiau nesiskundė depresija. Norėdami išvengti nemalonių psichologinių pokyčių, neretai rūkantys asmenys neišlaiko metimo programos ir vėl grįžta prie blogo įpročio.

Be to pastebėta, jog asmenys turintys ar turėję depresijos epizodų praeityje, daug sparčiau progresuoja nuo atsitiktinio iki gausaus rūkymo.
Pasak atliktų farmakologinių tyrimų, yra du būdai kaip rūkymas gali įtakoti depresijos atsiradimą. Pirma, nikotinas ar kiti cheminiai cigarečių komponentai palengvina depresijos simptomus, tiems kurie kenčia nuo depresijos. Dėlto manoma, jog depresyvūs asmenys labiau linkę rūkyti. Antra, chroniškas rūkymas keičia smegenų veiklą,  ko pasekoje, nustojus rūkyti, jaučiamas ryškus psichologinis pablogėjimas. Kad to išvengti, stiprėja noras rūkyti.  Patiriamas stresas skatina  poreikį rūkyti rūkantiems asmenims. Ir ne tik, pastebėta, jog dėl ankstesnių smegenų veiklos pokyčių, net ir po ilgo abstinencijos laikotarpio, patirtas staigus stresas dažnai atnaujina potraukį rūkyti, tam kad palengvėtų emocinė įtampa.

Be abejonės,  motyvacija rūkyti glaudžiai susijusi su emocijų reguliacija. Rukančių asmenų teigimu, daugiau nei įprastai norisi rūkyti pasireiškus nerimui, pykčiui, liūdesiui, ar streso metu. Iš tiesų, rūkymas efektyviai gerina nuotaiką, suteikia savotiško ramumo, pakilumo jausmą. Pagrindinė cheminė medžiaga įtakojanti priklausomybę nuo rūkymo yra nikotinas. Be nuotaiką keičiančių savybių, nikotinas taip pat gerina dėmesio koncentraciją, atmintį.  Tačiau bloga žinia yra ta, kad teigiamas nikotino poveikis yra trumpalaikis, jį greitai keičia kontrastiški pojūčiai – dėmesio stoka, išsiblaškymas, emocinis dirglumas, disforijos jausmas.

Savaime aišku, kad įprotis rūkyti atsiranda tik nuo sprendimo rūkyti. Su laiku rūkymas tampa automatišku, nekontroliuojamu, be pastangų vykstančiu elgesiu. Pvz. kaip ir skaitymas. Pabandykite skaitydami tekstą, ne jungti raides, o dėmesį sutelkti tik ties skyrybos ženklais. Sudėtinga, be to greitai pavargsite. Dėl to, bandantiems atsikratyti žalingų įpročių asmenims, pradiniuose etapuose patartina vengti situacijų susijusių su rūkymo įpročiais, alkoholio vartojimo, pervargimo, nes visa tai silpnina savikontrolę.

Naujausi atlikti klinikiniai tyrimai UK teigia, jog gydymas antidepresantais sėkmingai padeda įveikti rūkymo metimo programą, ypač jei antidepresantus pradedama vartoti keletą savaičių prieš metant rūkyti. Kita išeitis – nikotino pleistrai. Nikotino pakaitalas suteikia nikotino poveikį, išvengiant kitų žalingų cigarečių cheminių medžiagų. Tačiau tyrimai teigia, jog tik nedaugeliu atveju pakaitiniai nikotino preparatai yra veiksmingi. Iš to galima būtų daryti prielaidą, jog ne vien tik teigiamas nikotino poveikis yra pagrindinis faktorius sąlygojantis priklausomybę nuo rūkymo. Tam taip pat turi įtakos psichologiniai dalykai – požiūris į rūkymą, į rūkymo teikiamą poveikį, bei motyvacija rūkyti.

Deja, ne visiems kurie įklimpsta į alkoholio ar narkotikų liūną pavyksta sėkmingai sugrįžti į normalų gyvenimo būdą. Tuos kuriems pavyksta tai padaryti vienija vienas svarbus bruožas – tai sugebėjimas naujai įsipareigoti gyvenimui. Dažnai tie kurie meta gerti, laikosi klaidingo įsitikinimo, jog už tai kad jie negeria gyvenimas jiems turi būtinai atlyginti. Dažniausiai realybėje taip nenutinka, o dauguma pasveikusių ir normaliai funkcionuojančių alkoholikų teigia, jog gyvenimas regis itin pablogėja prieš pat pagerėjimą. Nors tai gali nuskambėti kiek keistokai, tačiau iš tiesų tai veikia pačių žmonių naudai. Pvz., tarkime žmogus nusprendžia gyventi blaiviai, iškart gauna darbą, užmezga artimus ryšius ar kt. Be abejo, pozityvios išorinės aplinkybės išpradžių veikia kaip paskatinimas, tačiau neišvengiamai, anksčiau ar vėliau nutikus neigiamai situacijai, toks žmogus nebūna pasiruošęs psichologiškai įveikti sunkumų ir gali lengvai sugrįžti prie senų įpročių.

Blaivybės pamatai stiprūs tada, kai jie pagrįsti grynai vidiniu nusiteikimu, o ne kažkokių išorinių paskatinimų. Tuo atveju, kai žmogus pasirenka laikytis savo nuostatos negerti ir atlaiko sunkumus sveikimo pradžioje, jis lengviau toleruoja sunkumus vėliau, ir galų gale suvokia, jog sveikimas tai yra lėtas vidinis augimas, nuolatinis darbas su savimi, nemotyvuotas jokiais išoriniais atlygiais. Be abejo, lengviau mesti gerti supant palankioms aplinkybėms, tačiau būtina suvokti, jog gyvenime nuolatos pasitaiko įvairiausių sunkumų. Svarbu išmokti priimti ir susidoroti su gyvenimo siūstomis bangomis – nesvarbu jos geros, blogos ar neutralios.

Pradiniuose etapuose blaivus gyvenimas gali pasirodyti patrauklus, žmogus jaučia fizinį bei dvasisnį pakylėjimą. Tačiau tokia būsena tęsiasi neilgai, o grįžimas į senąjį ritmą, įsipareigojimus, bei naujų įpročių formavimas pareikalauja nemažai vidinių pastangų ir energijos. Svarbu yra pastebėti, kuriuos gyvenimo aspektus Jums yra sunkiausia subalansuoti, dirbti ties jais, bei koreguoti savo elgesį. Kartais maži kasdieniai pasiekimai gali padėti daug, grįžtančiam į kasdieninį gyvenimo būdą žmogui. Svarbiausia jog šiame gyvenimo etape nesijaustumėte vienas, turėtumėte su kuo įsikalbėti, bei reikalui esant kreiptis pagalbos. Tam, kad sugrįžusiems į blaivų gyvenimo būdą būtų lengviau išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą, rasite sąrašą įgūdžių kurių rekomenduojama nuolatos laikytis.

• Reguliarus lankymasis savitarpio pagalbos grupėse AA, NA
• Dalyvavimas individualioje terapijoje kaip rekomenduojama
• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Pakankamas miegas
• Subalansuota mityba
• Bedravimas su bendraamžiais nepiktnaudžiaujančiais alkoholiu
• Saikingos kitos azartiškos veiklos (apsipirkimo, sekso, interneto)
• Paskirtų vaistų vartojimas kaip nurodyta
• Sąžiningas elgesys
• Domėjimasis dvasiniais dalykais (meditacija, literatūra)
• Įprastų buitinių darbų atlikimas
• Atsidavimas kitiems
• Dalyvavimas tik sveikuose tarpusavio santykiuose (draugų, šeimos ir romantiškuose)

Kai žmogus serga plaučių uždegimu ar onkologine liga, paprastai netenka kalbėti apie tai, kaip sunku paskatinti motyvaciją sveikti. Tačiau priklausomybę turinčiam žmogui, kaip teigiama, bene sunkiausias uždavinys – atrasti motyvaciją sveikti.

Motyvacija, vaduojantis iš priklausomybės, yra esminis dalykas. Viena vertus, drąsiai galiu sakyti, kad 95 nuošimčiai narkomanų norėtų išlipti iš to uždaro kančių rato, kuriuo virto jų gyvenimas. Jie norėtų atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų, nejausti abstinencijos. Jie bando kurį laiką nevartoti. Vieniems pasiseka trumpiau, kitiems ilgiau išbūti be kvaišalų, tačiau po kurio laiko jie ir vėl grįžta į sisteminio vartojimo ratą. Kai priklausomam žmogui sakai, kad sveikimas – tai nėra vien svaigalo nevartojimas tam tikrą laiką, jog iliuzija, kad priklausomas žmogus galės kažkada kontroliuoti savo vartojimą, tada jis susiduria su esminiu motyvacijos išbandymu.

Tai pirmas, bet ne vienintelis išbandymas. Net jei žmogus pasiryžta jau nuo dabar visam laikui atsisakyti svaigalų, to nepakanka, vaduojantis iš priklausomybės – būtini pokyčiai visame jo gyvenime. Kai tai išgirsta priklausomas žmogus, paprastai puola ginčytis, kad esą vienintelė jo problema yra vartojimas, o visa kita – visai neblogai, esą jį visai tenkina, koks jis yra.

Tada tenka ilgai aiškinti, kad toks, koks esi, gyvenime patekai į pelkę. Jeigu nori iš tos pelkės išsivaduoti, turi keistis: atsisakyti tam tikrų įpročių, įprastų reakcijų, elgesio modelio, gal ne keisti kai kurias charakterio savybes. Priklausomas žmogus labiau nei bet kas kitas bijo permainų ir nežinomybės. Jis įpratęs būti kontroliuojamas kvaišalo, ir širdyje pradeda net bijoti laisvės.

Kalbate apie priklausomą žmogų, kuris jau pripažįsta, kad tai yra problema. Tačiau, kaip žinome, paradoksalu tai, jog paprastai priklausomas žmogus pats paskutinis pripažįsta, kad nesugeba savęs kontroliuoti. Tad neretai jis ateina pas specialistą ne vidinio įsitikinimo, jog būtina keisti gyvenimą, genamas, bet artimųjų spaudžiamas. Psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai paprastai pabrėžia, kad priklausomas žmogus, kuris eina gydytis „dėl kitų“, o ne „dėl savęs“, labai tikėtina, nesugebės išsivaduoti iš vartojimo rato. Kyla klausimas – ar laukti, kol priklausomas žmogus pasieks dugną ir pats pasakys, jog privalau keistis, ar bandyti jį kažkaip paspausti, pastūmėti gydymo link…

Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad reikia labai atsargiai elgtis su pagunda „paspausti“. Žmogus, kuris jaučiasi puolamas, spaudžiamas, paprastai statosi storesnę gynybos sieną ir visiškai užsisklendžia. Taip pat ir nuolatinis bambėjimas dažniausiai nepasiekia savo tikslo. Kita vertus, jei priklausomas žmogus sutinka nueiti pas specialistą dėl ramybės šeimoje, tai tikrai nėra blogai. Nepamirškime, kad motyvacija yra dinamiška ir gali keistis. Minesotos programoje mačiau ne vieną atvejį, kai žmogus, čia atėjęs be tikros motyvacijos, kitų spaudžiamas ar net norėdamas visiems įrodyti, jog tai niekai, paskui pereina visą programą ir tvirtai stoja į blaivėjimo kelią. Psichoterapijos grupėse, bendraudamas su specialistais, jis neišvengiamai daugiau sužino apie savo bėdą, pradeda geriau pažinti, jis jaučia didesnį aplinkos palaikymą keistis. Būna atvejų, kai žmogus gydytis ateina tik dėl to, kad yra spaudžiamas teismo sprendimo, ir ilgainiui jo motyvacija keičiasi, jis pradeda gydytis „dėl savęs“.

Paprastai pabrėžiama, kad priklausomybė – tai melo sau ir kitiems liga…

Priklausomybės liga yra labai glaudžiai susijusi su melu. Nuolatinis melavimas sau ir kitiems tampa kasdienybe. Neretai pats žmogus nebesupranta, kodėl pamelavo, tarsi ir poreikio jokio nebuvo, tačiau tai jau tampa savastimi. Na, o priklausomybės neigimas – tai pirmiausia melavimas sau pačiam, kad čia dar nėra problemos, jog sugebėsiu pats su viskuo susidoroti, nors šimtus kartus bandžiau ir nesugebėjau, bet kitą kartą tai tikrai pavyks, kad tik aš pats sprendžiu, kaip gyventi.

Sveikstantys priklausomi žmonės sako, net pradėjus sveikti, jų gyvenimuose lieka stiprus neigimo įprotis, noras automatiškai sakyti „ne“.

Žmogus serga plaučių uždegimu. Net kai jis pradeda gydytis ir liga pradeda trauktis, kosulys vis dar išlieka. Melas, neigimas yra svarbūs priklausomybės ligų simptomai ir natūralu, kad jie nedingsta iš karto, kai žmogus pradeda gydytis. Tiesa, jei sveikimas sėkmingas, tai melo ir neigimo gyvenime turi vis mažėti, pats žmogus pradeda labiau pastebėti, kai nori meluoti, apgauti save ar kitus.

Toli gražu ne kiekvienas, nusprendęs sveikti, sugeba išlikti sveikimo kelyje. Kaip Jūs manote, ar galima kalbėti apie kokias nors universalias kliūtis, kurios užkerta kelią į visavertį gyvenimą?

Dažnai žmonės, atėję į Minesotos programą, būna prisirankioję įvairios statistikos apie tai, kiek procentų išlieka ir padaro klaidingą išvadą – esą, jei po vienos ar kitos programos 40 procentų žmonių lieka blaivūs, o kiti vėl atkrenta, tai esą reiškia, kad ši programa tik 40 procentų veiksminga. Tada pradeda žmogui kilti abejonių, gal reikėtų ieškoti veiksmingesnės programos.

Svarbu žmogui paaiškinti, kad atkryčiai rodo ne programos veiksmingumą, bet veikiau tai, jog didelė dalis žmonių neturi pakankamai kantrybės ir pasiryžimo nuosekliai laikytis visų programos reikalavimų, nesugeba gyventi pagal gaires, kurias gavo. Galiu drąsiai sakyti, kad praktiškai visais atvejais, kai žmogus grįžta į vartojimą, taip nutinka dėl to, jog jam pritrūksta ryžto ar kantrybės kasdien įgyvendinti tai, ko išmoko programos metu.

Didelė problema yra ta, kad priklausomi žmonės ilgą laiką gyvena kvaišalų vergovėje ir nustoja patys kažko norėti, siekti. Kai žmogus pradeda sveikti, jis turi pirmiausia atrasti gyvenime svarbių siekių, turi matyti perspektyvą, tikslą, į kurį keliauja. Kiekvieną žmogų aplanko liūdnos mintys ar silpnumo minutės, būna nesėkmių, konfliktų, ir visa tai gali būti reikšmingu timptelėjimu atgal į priklausomybę. Tačiau jei esi užsibręžęs tikslą, turi įsipareigojimų, kurie tau svarbūs, turi brangių žmonių – tai tampa atramomis, padedančiomis išlikti neparklupus.

Kita vertus, kai žmogus pradeda sveikti, jo gyvenimas tampa kur kas įvairesnis, šviesesnis, jis pradeda matyti daiktus, kurių seniau nepastebėdavo, ir visa tai teikia džiaugsmo. Tos visos naujos patirtys yra labai svarbi motyvacija išlikti sveikimo kelyje. Žmogus mato, kad gyvenimas keičiasi, ir tos permainos yra geros.

Priklausomas žmogus gydosi, kurį laiką pakeičia aplinką, tačiau paskui jam tenka grįžti į aplinką, kurioje susirgo, pas artimuosius, kurie ne visada pasiruošę priimti pasikeitusio žmogaus.

Deja, neretai būna, kad artimieji, kurie skatino žmogų keistis, kai jis grįžta pasikeitęs, išsigąsta permainų. Jiems atrodo, kad būtų gerai, jog viskas būtų likę, kaip įprasta, tik tas žmogus nebevartotų. Jiems sunku susitaikyti, kad jis darbar turi naujų poreikių, siekių, kitaip bendrauja. Kartais artimųjų reakcija tampa labai rimta kliūtimi žmogui toliau sveikti. Neretai būna, kai bičiuliai, giminės sako: matome, kad pasikeitei, tai dabar jau gali vieną, kitą taurelę su mumis išgerti.

Taip pat yra ir su visa aplinka, kurioje žmogus sirgo priklausomybe. Mes visada patariame žmogui, jei įmanoma, negrįžti į visiškai tą pačią aplinką. Verta pagalvoti apie buto keitimą, gal net pervažiuoti į kitą miestą. Jei tai nerealu, tai bent perdažyti sienas, pakeisti tapetus, baldus, – atsisakyti to, kas siejosi su ankstesniu priklausomu gyvenimu.

Kuo aplinkiniai galėtų padėti sveikstančiam priklausomam žmogui? Dažnai artimieji sako, mes norime padėti, bet dažnai padėdami tik pakenkia. Kuo aplinkiniai galėtų padėti tiek žmogui padėti sveikti, tiek ir išlikti sveikimo kelyje?

Visų pirma aplinkiniai, patys artimiausi žmonės, labiausiai padėtų, patys kiek įmanoma labiau susipažindami su tuo, ką reiškia sveikimas. Todėl ir Minesotos programoje netgi privaloma, kad patys artimiausi žmonės (sutuoktinis ar tėvai) dalyvautų užsiėmimuose, kur pasakojama apie priklausomybės esmę, kas su priklausomu žmogumi žmogumi vyksta, kodėl jis būtent taip elgėsi, kaip jis sveiksta dabar, kaip jis sveiks toliau. Kada artimieji sužino pakankamai informacijos, jie tampa kompetentingi tam žmogui padėti.

Yra labai didelė klaida – kai žmogus, nenorėdamas nieko sužinoti, turėdamas savo asmeninį supratimą ir pažiūras, bando paveikti priklausomą žmogų. Neretai tokiu būdu padaroma labai daug žalos.

Dirbate ir su paaugliais, esančiais rizikos grupėje, ką akcentuotumėte, kalbant apie kvaišalų prevenciją?

Mano įsitikinimu, mes daugiausia dėmesio turėtume skirti pirminei prevencijai – sveikos gyvensenos ugdymui, siekiant, kad žmogus nepradėtų vartoti kvaišalų. Užuot investavę į problemos priežasčių šalinimą, mes išleidžiame kur kas daugiau pinigų, gesindami tų problemų sukurtus socialinius gaisrus. Deja, yra ekonominės grupės, kurios suinteresuotos, kad kuo daugiau žmonių vartotoų kvaišalus, ir mes, kaip valstybė, nesugebame jų įtakai atsispirti.

Labai sunku kalbėti apie kvaišalų žalą su paaugliu, kuris mato, kaip namuose, viešojoje erdvėje vartojamas alkoholis, kuris girdi „žvaigždžių“ pasakojimus apie kvaišalus. Kol nekreipsime pakankamai dėmesio sveiko gyvenimo būdo propagavimui, kitokia priklausomybių prevencija vargu ar bus veiksminga.

Kalbino Andrius Navickas

Šis pokalbis yra dalis šį pavasarį planuojamos išleisti knygos “Sutemos tirščiausios prieš aušrą” (sudarytojai kun. Kęstutis Dvareckas ir Andrius Navickas).

Bernardinai.lt