Metadonas – ilgo veikimo sintetinis opioidas su dideliu imlumu opioidiniams receptoriams, ypač µ (miu) receptoriams. Metadonas sėkmingai vartojamas priklausomybei nuo heroino gydyti bei ūminiam ar lėtiniam skausmui malšinti. Gydant priklausomybę nuo opioidų, metadonas pasirodė kaip veiksmingas vaistas, mažinantis tiek sergamumą, tiek mirštamumą nuo heroino. Tačiau dažnėja ir paties metadono perdozavimo reiškinių, nes vaistas tapo plačiai prieinamu. Be to, ligoniai gydomi metadonu gali tapti priklausomi nuo jo ir jiems gali pasireikšti nutraukimo sindromas.
Nepageidaujamus poveikius sąlygoja ne tik suicidinis ar atsitiktinis metadono perdozavimas, bei individuali tolerancija vaistui, idiosinkrazija ir padidėjęs jautrumas vaistui, farmakokinetinės ar farmakodinaminės metadono savybės. Nepageidaujamo poveikio riziką didina didelė pradinė metadono dozė ar greitas jos didinimas, kepenų parenchimos ligos (metadonas metabolizuojamas išskirtinai kepenyse). Metadono toleranciją blogina kartu vartojamos centrinę nervų sistemą slopinamosios medžiagos: alkoholis, benzodiazepinai. Jie sustiprina metadono slopinamąjį poveikį kvėpavimui.
Šiame straipsnyje aptartos metadono farmakokinetinės bei farmakodinaminės savybės, jo perdozavimo klinika, dozavimo klausimai, metadono laboratorinis nustatymas, gydymas ir mirčių nuo metadono priežastys.
Visą straipsnį rasite čia: http://medicina.kmu.lt/0905/0905-11l.pdf
