Darbo tikslas: Įvertinti pakaitinio gydymo metadonu programos procesą Lietuvoje.
Metodai. Tyrimui buvo naudojami Pasaulio sveikatos organizacijos sukurti arba adaptuoti struktūrizuoti instrumentai: gydymo paslaugų apžvalga, paslaugų aprašymo sąrašas, paslaugų kokybės klausimynas, priežiūros standartų vertinimo planai, personalo požiūrio ir pasitenkinimo bei gydymo suvokimo klausimynas. Tyrime dalyvavo 50 Vilniaus, 20 Kauno apskrities, 30 Klaipėdos priklausomybės ligų centrų pacientų. Taip pat buvo atliktos grupinės diskusijos (angl. focus groups) dalyvaujant programos personalui, pacientams bei išoriniams ekspertams ir bendruomenės atstovams.
Rezultatai. Atlikus literatūros apžvalgą paaiškėjo turintys įtakos teigiamam pakaitinio gydymo metadonu (PGM) programos procesui veiksniai: paslaugų apimtis ir kokybė; kartu su PGM suteikiamos psichologų, socialinių darbuotojų konsultacijos ir medicinos pagalba; konsultuojančiojo personalo patirtis bei kvalifikacija ir konsultacijos suteikimo laikas; adekvati metadono dozė, kuri paprastai yra 60–100 mg/dieną; išsinešimo namo privilegijos, kurios didina pacientų motyvaciją; kontroliniai šlapimo testai, kurie skatina pacientus susilaikyti nuo nelegalių narkotikų vartojimo.
Apžvelgus PGM programas Lietuvoje paaiškėjo, kad narkotikų vartotojų prieinamumas prie gydymo labai ribotas geografiškai. PGM programos yra tik penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose ir Panevėžyje. Trūksta žmogiškųjų ir techninių išteklių, ypač mažuosiuose miestuose. Tačiau sukurtas platus gydymo spektras: PGM programa priklausomybės ligų centruose ir pirminės sveikatos priežiūros centruose, stacionarios ir ambulatorinės reabilitacijos, detoksikacijos programa. PGM decentralizacija į psichikos sveikatos centrus sumažino stigmatizaciją – pacientas gali dalyvauti programoje pagal gyvenamąją vietą, gauti daugiau medicinos paslaugų, neprivalo lankytis specializuotose įstaigose. Programos dėka pacientams padedama integruotis į visuomenę – susitvarkyti asmens dokumentus, gauti socialinį draudimą, užsiregistruoti darbo biržoje.
Atlikus tyrimą įvertinti PGM programos privalumai ir trūkumai.
Privalumai. Visuose centruose yra vienodos pacientų priėmimo sąlygos ir palaikomojo gydymo indikacijos, pacientų ligos įrašai saugomi tinkamai. Vizualiai stebimas metadono vartojimas, taip išvengiama metadono patekimo į juodąją rinką. Priklausomybės ligų centrai bendradarbiauja su kitomis sveikatos bei socialinėmis įstaigomis. Skatinamas šeimos narių įsitraukimas į programą. Pacientai patenkinti esamomis gydymo taisyklėmis, personalo supratingumu, jie yra nuolatos informuojami apie gydymo eigą ir pažangą.
Trūkumai. Retai atliekami šlapimo tyrimai narkotinėms medžiagoms nustatyti. Per pastaruosius 5 metus nebuvo atlikta nė vienos studijos, vertinančios programą; retai atliekama analizė, skirta nustatyti, kas gydymo programoje vyksta gerai ir kas blogai. Fizinė aplinka nepritaikyta elementariems pacientų poreikiams, erdvės nepakanka ne tik pacientams, bet ir atlikti specifinėms gydymo procedūroms. Nedidelė dalis personalo dalyvauja tęstiniame mokyme, kuris vyksta rečiau nei kartą per metus. Didžioji dalis programos personalo nėra patenkinti savo atlyginimu.
Buvo išsiaiškintas programų priimtinumas profesinėje bendruomenėje ir geografinėje aplinkoje. Paaiškėjo, kad dabartinė visuomenė nelabai toleruoja narkotikų vartotojus. Trečdalis apklausto personalo mano, kad metadonas yra ne kas kita, kaip vieno narkotiko pakaitalas kitu. Programos personalas vienbalsiai sutinka, kad adatų švirkštų keitimo sistema turi būti kiekviename mieste, kuriame žinoma, kad yra daug narkotikų vartotojų. Didžioji dalis programos personalo sutinka, kad metadono paslaugos turi būti išplėstos. Reikalingi papildomi ištekliai įdarbinimo, reabilitacijos, infekcinių ligų prevencijos paslaugoms teikti. Ne profesinės bendruomenės atstovai mato prevencinę metadono programos naudą mažinant nusikalstamumą ir ŽIV/AIDS plitimą. Pastebimas viešai teikiamos informacijos ir paslaugų koordinacijos trūkumas.
Apibendrinanti išvada: Įvertinus programos vykdymo procesą, manau, kad programa turi daugiau privalumų nei trūkumų. Didžiausi trūkumai atsiranda dėl finansavimo stokos, nes patalpų trūkumas, maži personalo atlyginimai ir šlapimo tyrimų dažnumas priklauso nuo finansinių įstaigos galimybių. Pašalinus programos trūkumus tikėtina, kad programa vyktų sėkmingiau.
Marudinaitė Agnė, Magistro diplominis darbas
Visas darbas: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050606_163025-72642/DS.005.0.03.ETD
