Priklausomybė nuo internetinių žaidimų

Žaidimai internetu dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Manoma, jog saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaiko raidą t.y. lavina vaikų socialinius įgudžius, vaizduotę, gerina atminties procesus. Vis dėlto, piktnaudžiavimas kompiuteriniais žaidimais, ne retai tampa padidėjusio agresyvumo, suprastėjusių bendravimo įgūdžių, bei impulsyvumo priežastimi.

Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų. Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus. Tokia intensyvi visapusiška patirtis jauniesiems vartotojams yra ne maža pramoga, ne veltui užimanti didžiąją dalį laisvalaikio.

Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys. Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę. Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą. Taigi, asmenims kuriems būdingas narcisitinės asmenybės tipas, dalyvavimas tokiuose žaidimuose gali būti ypatingai patrauklus ir teikiantis ne mažai pasitenkinimo.

Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai. Teigiama, jog agresyvumas yra agresyvaus pobūdžio žaidimų pasirinkimo priežastis, ne žaidimų pasekmė.

Kita neatsiejama problema – silpna savikontrolė ir disciplina. Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Savikontrolės ugdymas, bei įvykių planavimas padeda kontroliuoti liguistą potraukį žaidimams.

Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje. Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Tačiau ar vienišumas ir suprastėję socialiniai įgūdžiai yra žaidimų pasekmė, ar priežastis, kolkas nėra nustatyta.

Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje. Be to, vyrai lengviau sugeba vytis numanomą auką, bei turi geresnę orientaciją erdvėje.

Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu. Priklausomybė nuo internetinių žaidimų bei nuolatinis buvimas virtualioje erdvėje neturi tokių žalingų pasekmių kaip pvz. alkoholizmas ar narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau daro didžiulę žalą asmens socializacijai ir gali būti tolimesnių nesėkmių svarbiose gyvenimo srityse priežastis.

Priklausomybės ligų psichologė
Neringa Bagdonaitė


Komentarų 9

  1. Mama

    Sveiki, mano sūnui greit 15 metų. Jis tapo priklausomas nuo žaidimų, susikalbėti neina, tapo agresyvus, nieko nenori veikti, tik gulėti ir žaisti su telefonu.. Ką daryti tokiu atveju?

  2. Kristina

    Mano sūnui 18 ,,sunku man kaip mamai kaip jis jau įklimpęs į tuos kompiuterinius žaidimus,kuriose jau ir išleidžiama pinigu,nzn kaip jam padėti ,turi raidos sutrikimų,ir jis nekalba prižada kad tai paskutinis kartas bet deja laužo pazadus

  3. Ilona

    Labas mano sūnui 35 metai gryzo iš Anglijos kadangi gyveno ir dirbo 15 metų Anglijoje tai tiesiog nesupratau jo priklausomybės kompiuteriniams žaidimams.O dabar jau daugiau kaip mėnuo namie visą laiką praleidžia 20 valandų į parą prie kompiuterinių žaidimų,ateina tik pavalgyti ir tai prie kompiuterio nešasi bendrauja labai mažai užsitraukęs žaliuzės net saulės neįsileidžia labai neramu dėl sūnaus,kai bandau su juo kalbėtis vengia pokalbio ir nepripažįsta,kad turi problemų patarkite ką daryti ačiū

  4. Aleksandr

    Sveiki!
    Vienas dalykas, kai žmogus nesupranta, kad yra priklausomas, kitas dalykas, kai supranta, bet nieko negali pakeisti.
    Aš labai ilgą laiką buvau priklausomas nuo žaidimų. Man padėjo Dievo malonė ir pašaukimas aukštesniems dalykams. Galėčiau pasidalinti savo istorija, galbūt tai padėtų būtent tiems, kas suvokia, kad pateko į priklausmybės spąstus. Tiems gi, kas nesuvokia, jų artimiesiems galiu pasakyti, kad reikia daug meilės, maldų, pasitikėjimo Dievu ir kantrybės. Nesu skaitęs literatūros šiuo klausimu, galiu tik pasidalinti asmenine patirtimi. Dievo pagalbos jums!

  5. Berta

    Dėkoju už straipsnį. Šeimoje turime tokį atvejį. Sakykit, ką rekomenduotumėte daryti? Kur kreiptis? Kaip bendrauti? Gal galėtumėte pateikti daugiau nuorodų į literatūros šaltinius? Kaip elgtis aplinkiniams? Ar yra galimybė padėti, jei artimas asmuo gyvena ne Lietuvoje?

  6. Ramunė

    Sunui 24 m niekas neidomu tik zaidimai. Nedirba,as ji islaikau gyvena atskirai. Kuo toliau tuo matau kad blogiau darosi visai niekas jam neidomu kas aplinkui darosi.

    1. Eglė

      Laba, mano sūnui 19 metų .Gyvename ne Lietuvoje. Bet galvoju, kad dėl priklausomybės nuo žaidimų , reikia grįžti į Lietuvą ir ieškoti kuo greičiau pagalbos gimtąja kalba.

      1. Audrius Batisa

        Sveik Egle, jeigu priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, net nežinau ką sakyti (reiktų ieškoti psichologo pagalbos). Nors gal ir savo jėgomis galima susitvarkyti. Kompiuteriniai žaidimai nevienareikšmis dalykas. Jie ir gerai, kai poilsis, kartais net būdas užsidirbti. Bet kartais tiesiog laiko švaistymas. Nelygu kokia situacija.

        Bet jeigu akivaizdžiai Jeigu nuo lošimų http://www.anoniminiailosejai.lt

Leave a Reply to Ilona Atšaukti atsakymą.