Sūnui 29 metai. Išgerdinėjo 10 metų, bet tai netrukdė gyvent niekam. Gėrimo dozės padidėjo ir visiškai neišsiblaivo, mato haliucinacijas, krenta epilepsija, dar kol kas neagresyvus. Pats bandė gydytis savo noru. 2 kartus gulėjo Kaune Giedraičiuose, užsikodavo. Praėjo vos 2 mėn. kodą nulaužė- neišsiblaivo jau 10 dienų. Gyvenu su mama 93 metų kuriai reikalinga priežiūra, pati esu dirbanti. Palikusi namus su didele baime grįžtu po darbo, nes nežinau ką rasiu. Pačios sveikata eina vis blogyn, negaliu nei jam padėti nei sau. Matau kad su sūnum grimstu į dugną kartu, nes pastovai kovoju su alkoholizmu, visada galvoju kaip padėt sūnui, vieno jau netekau -žuvo autoavarijoje, liko šitas skausmas…Šiuo metu gydytis jau nesutinka, tai per naktis daužosi, griūva, eina į gatves….nežinau kaip gali nebūti priverstinio gydymo…Nejaugi pačiai reikės išvažiuot gydytis…Gelbėkite….
