Didžiausia bėda yra ta kad pas mus nėra priverstinio blaivinimo. Vienintelė įstaiga skubios pagalbos ligoninė Lazdynuose priima tokius pacientus ir tik tuomet, jei jie patys sutinka ten važiuoti. Todėl susiduriama su absurdiškom situacijom kai artimieji iškviečia medikus žmogui, esančiam komoje nuo alkoholio, kad jis nemirtų. Bet deja, medikams mėginant jį išvežti blaivinti, jei jis tuo metu kažkiek atsipeikėja ir pasako, nesuprasdamas kas realiai aplink jį vyksta, kad nenori niekur važiuoti, yra paliekamas likimo valiai toliau gerti ir mirti. Jei jis nieko nešneka ir visgi išvežamas detoksikuoti, tai sulašinus kelias lašelines, pastatomas ant kojų ir jei nenori pilnai blaivintis, toliau išleidžiamas gerti. Be to dabar ši paslauga jau yra mokama ir už ją kaip taisyklė susimoka alkoholiko artimieji, kuriems lyg neužtektų ir taip kančių, dėl priklausomo artimo žmogaus, dar jie papildomai gauna ir finansinę „baudelę“. Aišku, galima nemokėti ir laukti kol pats alkoholikas susimokės, bet kadangi jam viskas vienodai, tada ateina antstoliai ir tenka su kaupu mokėti, o kenčia bendras šeimos biudžetas. Nereikia maišyti priverstinio blaivinimo ir priverstinio gydymo sąvokų ir aiškinti to prisidengiant žmogaus teisių apsauga ir pan. Jeigu jau žmogus komoje nuo alkoholio ir gali mirti, jis turi būti pripažintas kaip neadekvatus ir negalintis spręsti kas jam gerai, o kas ne, kol jis nebus pilnai išblaivintas. O pilnas išblaivinimas užima 3 paras (pasak gydytojų toksikologų). Kai po 3 parų jis bus išblaivintas, tuomet galima jam palikti spręsti, ar jis nori gydytis ar ne. O dabar turim situaciją, kai susimokama už išblaivinimą, kuris realiai nėra atliekamas, t.y. alkoholikas patenka į gydymo įstaigą labai girtas, o iš jos išleidžiamas dar vis girtas, nes blaivinamas tik iki to momento kol gali kalbėti ir pasakyti savo ne blaivinimui. Manau, tai neteisinga, jei ligonis iki pavojingo gyvybei lygio yra apsinuodijęs, jam ir turi būti atlikta pilna, o ne dalinė paslauga, t.y. pilnas išblaivinimas už kurį susimokama, jis turi būti priverstinai uždaromas 3 paroms ir blaivinamas, o tik po to išleidžiamas, jei nenori tęsti gydymo. Be to, manau, ir mokėjimas už šią paslaugą dažniausiai iš artimųjų ir taip dėl to kenčiančių žmonių kišenės nėra teisingas sprendimas, susimokėti ligoninei už šias paslaugas turėtų realūs kaltininkai, t.y. degtindariai ir alkoholio platintojai (kažkokio papildomo jiems privalomo mokesčio sąskaita), kurie pelnosi iš šios nelaimės ir dėl kurių kaltės visais atvejais pagal statistiką 1 iš 6-7 žmonių visada tampa priklausomas nuo šio alkoholinio narkotiko, nepriklausomai ar jis to nori ar ne (juk nei vienas žmogus, pradėdamas vartoti alkoholį, neplanuoja tapti alkoholiku).