2026 m. VILNIUS TECH atliktas tyrimas rodo: jaunimas žino, kad rūkymas kenkia, tačiau elgesio tai nekeičia – jie vis tiek rūko.

Pertrauka. Universiteto kiemas. Keli studentai stovi šone, rankose – elektroninės cigaretės. Vienas juokauja, kitas kažką naršo telefone, trečias tiesiog tyli ir žiūri į niekur. Vaizdas toks įprastas, kad net nebesikabina už akių.

„Mes žinom, kad tai kenkia. Bet dažnai tai tiesiog tampa pertrauka – išeini, atsijungi, grįžti“, – sako vienas tyrime dalyvavęs studentas.

Ir būtent tas „atsijungi“ geriausiai apibūdina funkciją, kurią rūkymas atlieka studentų kasdienybėje.
Per tą laiką Lietuvoje kovos su rūkymu priemonių tik daugėja – paskaitos, programos, kontrolė, vis daugiau kalbų apie prevenciją. Iš šono viskas atrodo logiška: problema yra, sistema reaguoja.

Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad prevencijos priemonės ir jaunimo elgsena dažnai remiasi skirtinga problemos logika.

Tai parodė 2026 m. VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete atliktas studentų tyrimas. Tyrime dalyvavo 306 studentai. Duomenys rinkti naudojant anoniminę anketinę apklausą. Tyrimas nėra nacionalinis reprezentatyvus, tačiau aiškiai atskleidžia tikslinės grupės jaunimo – studentų – elgsenos logiką. Tyrimas rodo, kad rūkymo žalą beveik vienodai vertina ir tie, kurie rūko (4,48), ir tie, kurie nerūko (4,95). Skirtumas toks mažas, kad atskleidžia vieną aiškų dalyką – informacija pasiekia visus, bet elgesio nekeičia. Tyrimo rezultatai leidžia visą problemą matyti struktūriškai – nuo suvokimo iki realaus elgesio. Šią tendenciją aiškiai iliustruoja tyrimo duomenų suvestinė (žr. 1 pav.).

1 pav. Studentų rūkymo motyvai, žalos suvokimas ir prevencijos vertinimas (VILNIUS TECH tyrimas, 2026)

Kitaip tariant, problema nėra vien informacijos trūkumas

Šis tyrimas parodė, kad jaunimas rūko ne dėl informacijos stokos, o dėl funkcijos – streso valdymo ir socialinio įpročio“, – teigia tyrimo autorė Armantė Kiškytė. – „Tiesiog… tai nelabai susiję su tuo, kodėl žmonės rūko“, – priduria ji. „Prevencijos priemonės dažnai orientuojasi į žinių didinimą, nors pati problema labiau susijusi su elgsena ir jos funkcija“, – sako darbo vadovas prof. dr. Stanislav Dadelo.

Kai pradedi klausytis ne statistikos, o žmonių, vaizdas pasidaro paprastesnis

„Kai daug streso, išeini ir parūkai, nes reikia kažkur tą įtampą padėti“, – teigia viena tyrimo dalyvė.
Kitas tyrimo dalyvis priduria: „Su draugais išeini – ir viskas. Net negalvoji.“

Šios citatos nėra pavienės – jos atspindi bendrą tyrimo metu identifikuotą tendenciją. Tyrimo duomenys rodo, kad rūkymas dažniausiai siejamas su streso mažinimu, socialine sąveika ir kasdienės rutinos pertraukomis.

Iš pirmo žvilgsnio – paprastos frazės, bet jos sutampa su tuo, ką rodo tyrimas.Rūkymas šiuo atveju atlieka konkrečią funkciją, todėl vien informacinių priemonių dažnai nepakanka.

Jis padeda nusiraminti, suteikia pertrauką dienos viduryje, leidžia pabūti su kitais, o kartais net padeda susikaupti.

Tai yra laikinas sprendimas, kuris veikia trumpuoju laikotarpiu, bet ilgainiui kuria priklausomybę ir neišsprendžia problemų ilgalaikėje perspektyvoje. Visa tai tiesa. Tačiau esminė problema – rūkymas veikia čia ir dabar, todėl jį sunku pakeisti vien informacija.

Ir tada natūraliai atsiranda klausimas, kuris retai užduodamas garsiai:

Ką mes siūlome vietoj to?

Nes kol kas dažniausiai siūlome informaciją. Dar vieną priminimą, kad tai kenkia. Dar vieną kampaniją.
Jei žmogus rūko ne dėl informacijos stokos, o dėl streso valdymo ar socialinės funkcijos, vien informacinės priemonės tampa mažiau veiksmingos.

Tyrime studentų to buvo paklausta tiesiai. Ir jų atsakymai nebuvo nei labai inovatyvūs, nei sudėtingi.
Jie kalba apie konkrečius sprendimus – psichologinę pagalbą, fizinį aktyvumą, kūrybines veiklas ir skaitmenines savireguliacijos priemones (žr. 1 pav.). Tai reiškia vieną dalyką: jaunimui reikia ne dar vienos paskaitos apie žalą, o veikiančių alternatyvų – būdų tvarkytis su stresu, atsipalaiduoti ir būti su kitais be cigaretės.

Ne teorines, o tokias, kurios galėtų pakeisti tai, ką šiandien daro rūkymas.

Ir čia atsiranda pagrindinė problema

Prevencijos logika ir jaunimo elgsenos logika dažnai nesutampa. Sistema kalba apie žalą, o jaunimas – apie tai, kaip susitvarkyti su diena. Abi pusės kalba apie skirtingus dalykus – todėl sprendimai neveikia.
Galų gale viskas susiveda į paprastą mintį: Kol rūkymas jaunimui padeda – nors ir trumpam – jis niekur nedings.

Jis gali keisti formą. Iš cigarečių į elektronines. Iš vieno produkto į kitą. Bet pats elgesys išliks.
Ir tada mes galime daryti dar daugiau to paties – daugiau paskaitų, daugiau kontrolės, daugiau kampanijų.

Bet jei neatsakysime į klausimą, ką pasiūlyti vietoj to, kas jiems šiandien veikia, rezultatas greičiausiai nesikeis. Ne todėl, kad jaunimas nesupranta. O todėl, kad mes vis dar neturime kuo pakeisti.

Ne dar viena paskaita. O realūs dalykai – vieta, kur galima atsijungti be cigaretės, būdas išsikrauti, kai kaupiasi įtampa, ir paprastos alternatyvos tam „atsijungimui“, kurį šiandien pakeičia dūmas.

Straipsnio autorius – prof. dr. Stanislav Dadelo (VILNIUS TECH).
Tekstas parengtas remiantis studentės Armantės Kiškytės (2026) tyrimu, atliktu VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete, darbo vadovas – prof. dr. Stanislav Dadelo (N=306).

Paskelbta 2026.05.11