Rūkymo žala žmogaus organizmui

Nors informacija apie rūkymo žalą organizmui nėra nei įslaptinta, nei sunkiai prieinama, žmonės vis dėlto nesiliauja rūkyti. Rūkymas išlieka viena svarbiausių ligų ir mirties priežasčių. Gali maitintis vaisiais bei daržovėmis ir kasdien sportuoti, bet nebūsi sveikas, jei nesiliausi rūkyti.

Kodėl reiktų mesti rūkyti?

Daugelis žino, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, tačiau jis gali būti ir kitų ligų priežastimi.

Cigaretėse yra daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, iš kurių ne mažiau 400 yra nuodingos.

Kai užsitraukiate dūmą, temperatūra cigaretėje sukyla iki 700°C. Karštis ardo tabaką, išskirdamas toksinus, kurie daro žalą žmogaus organizmui.

Labiausiai kenkia:

  • dervos – tai kancerogenai, sukeliantys vėžį;
  • nikotinas – sukelia pripratimą ir didina cholesterolio kiekį kraujuje;
  • anglies monoksidas  (smalkės) – mažina kraujuje deguonies kiekį;
  • dujų komponentai – tam tikrose stadijose sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL).
  • Rūkymo žala žmogaus organizmui priklauso nuo:
  • Surūkytų cigarečių skaičiaus
  • Ar cigaretės su filtru
  • Tabako paruošimo būdo

Dažniausiai rūkymo sukeliamos ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos

Arterijų susiaurėjimas yra daug metų vykstantis procesas kai cholesterolis ir kiti riebalai nugula ant arterijų sienelių, susiaurindami jas ir užkimšdami. Kai arterijos susiaurėja, pradeda formuotis kraujo krešuliai.

Rūkymas spartina kraujagyslių siaurėjimą: jis prasideda anksčiau, o krešulių susidarymo tikimybė padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.

Ši liga gali įgyti įvairias formas, priklausomai nuo to, kokiose kraujagyslėse vystosi, tačiau visos formos dažniau pasitaiko rūkantiems žmonėms.

  • Vainikinių arterijų trombozė: krešulys susidaro arterijose, nešančiose kraują į širdį. Kaip pasekmė gali ištikti infarktas. Rūkantiems asmenims vainikinių arterijų trombozė išsivysto 10 metų anksčiau, negu nerūkantiems.
  • Trombas smegenų kraujagyslėse sukelia insultą, paralyžių.
  • Jei paveiktos inkstų arterijos, didėja kraujo spaudimas arba išsivysto inkstų nepakankamumas.
  • Kojų venų trombozė gali sukelti gangreną ir amputaciją.

Vėžys

Rūkantieji dažniau suserga plaučių, gerklės, burnos vėžiu, palyginus su nerūkančiais.

Ryšys tarp rūkymo ir plaučių vėžio yra akivaizdus: devyniasdešimt procentų atvejais plaučio vėžio priežastis yra rūkymas.

Tik 0,5 procento niekada nerūkiusių žmonių gali išsivystyti plaučių vėžys.

Kas dešimtas vidutiniškai rūkantis žmogus ir kas penktas daug rūkantis mirs nuo plaučių vėžio.

Kuo daugiau cigarečių per dieną surūkoma, kuo daugiau metų rūkoma, kuo jaunesniame amžiuje pradėta rūkyti, kuo stipriau įtraukiami dūmai, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu.

Jeigu rūkote, rizika susirgti burnos vėžiu yra keturis kartus didesnė, palyginus su nerūkančiaisiais. Vėžys gali prasidėti bet kurioje burnos vietoje, dažniausiai po liežuviu arba ant lūpų.

Kiti vėžio tipai, labiau paplitę tarp rūkančiųjų yra:

  • šlapimo pūslės vėžys,
  • stemplės vėžys,
  • inkstų vėžys,
  • kasos vėžys,
  • gimdos kaklelio vėžys.

LOPL

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) tai bendras pavadinimas grupei požymių, blokuojančių oro patekimą į plaučius ir sunkinančių kvėpavimą.

Pavyzdžiui oro trūkumas dėl alveolių pažeidimų arba chroniškas bronchitas – ilgai trunkantis kosėjimas su skrepliais.

Rūkymas yra pagrindinė LOPL priežastis.

94 procentams asmenų, kurie surūkydavo po 20 cigarečių per dieną, pomirtinio skrodimo metu nustatyti alveolių pažeidimai, tuo tarpų 90 procentų nerūkančiųjų tokių pažeidimų išvis arba beveik nėra.

LOPL paprastai prasideda 35 – 45 gyvenimo metais, kai ima silpnėti plaučių funkcija.

Kitokia rūkymo daroma žala organizmui

  • Rūkymas kelia kraujo spaudimą, dėl ko atsiranda hipertenzija – infarkto rizikos faktorius.
  • Rūkančios poros dažniau susiduria su vaisingumo problemomis, palyginus su nerūkančiomis.
  • Rūkymas blogina sergančiųjų astma būklę ir silpnina priešastminių vaistų poveikį.
  • Akių kraujagyslės yra jautrios ir gali būti pažeistos rūkymo, dėl ko parausta akių baltymai ir prasideda perštėjimas.
  • Daug rūkantiems dvigubai didesnė rizika prarasti regėjimą dėl geltonosios dėmės degeneracijos.
  • Padidėja kataraktos rizika.
  • Rūkantieji praleidžia 25 procentais daugiau dienų dėl nedarbingumo, palyginus su nerūkančiais.
  • Nuo rūkymo pagelsta dantys ir dantenos.
  • Rūkymas didina paradantozės riziką, dėl ko gali tinti dantenos, atsirasti blogas burnos kvapas ir iškristi dantys.
  • Dėl rūkymo burnoje atsiranda rūgštus skonis ir gali išsivystyti opos.
  • Rūkymas daro poveikį išvaizdai: blyškesnė oda, daugiau raukšlių. Taip nutinka todėl, kad rūkymas blogina odos kraujotaką ir mažina vitamino A lygį.

Rūkymas ir impotencija

30-40 metų amžiaus vyrams rūkymas 50 procentų padidina erekcijos sutrikimų riziką.

Erekcija įvyksta kai kraujas priplūsta į varpą, o tai reiškia, kad kraujagyslės turi būti geros būklės.

Rūkymas pažeidžia kraujagysles ir įtakoja jų degeneraciją: nikotinas siaurina arterijas, einančias į varpą, mažina kraujo pritekėjimą ir kraujo spaudimą varpoje.

Kraujagysles siaurinantis efektas su laiku stiprėja, taigi jei neturite problemų dabar, jų gali atsirasti vėliau.

Erekcijos sutrikimai rūkantiems turėtų būti ankstyvuoju perspėjimo signalu, kad cigaretės jau padarė žalą organizmui ir paveikė kraujagysles, taip pat ir tas, kurios aprūpina širdį.

Žymos:


Komentuosite?